id
stringlengths 1
6
| url
stringlengths 31
189
| title
stringlengths 1
112
| text
stringlengths 8
137k
|
|---|---|---|---|
8873
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Heksogenas
|
Heksogenas
|
Heksogenas (R.D.X, ciklotrimetilentrinitraminas, ciklonitas, T4, pagal IUPAC 1,3,5-trinitroperhidro-1,3,5-triazinas) – sprogstamoji medžiaga. Cheminė formulė: C3H6N6O6.
Detonacijos greitis: 8300 m/s esant tankiui 1,0g/cm³
Išrastas 1898 m. Iš pradžių jį naudojo kaip vaistą. Tai smulkiakristalė baltos spalvos medžiaga. Lyginamasis svoris 1,8 t/m³. Heksogenas neturi kvapo ir skonio, nehigroskopiškas, vandenyje netirpsta. Lydosi +202 ± 1°C. temperatūroje. Chemiškai neaktyvus, su metalais nereaguoja. Deginant daugiau kaip 1 kg heksogeno jis gali detonuoti. Dega energingai, balta liepsna. Mechaniniam poveikiui mažiau jautrus už teną. Peršaunamas gali sprogti. Švarus heksogenas naudojamas detonatorių gamyboje. Pridedant specialių plastifikatorių – gaunami plastikiniai sprogmenys (C-1, C-2, C-3, C-4).
Gavimas
Gaunamas heksaminą nitruojant balta, rūkstančia (virš 90 %) azoto rūgštimi:
(CH2)6N4 + 4HNO3 → (CH2-N-NO2)3 + 3HCHO + NH4+ + NO3-
Nuorodos
Struktūra
Sprogstamosios medžiagos
|
445579
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jok%C5%ABbas%20Kazlauskas
|
Jokūbas Kazlauskas
|
Jokūbas Kazlauskas dar žinomas kaip Jacob/Jacques Koslowsky (1904 m. kovo 13 d. Pakuonyje, Rusijos imperija – 1993 m. spalio 30 d. Maljorkos Palmoje, Ispanija) – Lietuvos žydų kilmės dailininkas, tapė gamtos ir architektūrinius peizažus, figūrines kompozicijas, ypač moterų aktus, natiurmortus.
Biografija
Gimė 1904 m. kovo 13 d. Pakuonyje. Tėvai suteikė Jankelio vardą, tačiau prisistatinėjo kaip Jokūbas, o 1927 m. persikraustęs gyventi į Paryžių prisistatinėju Žaku Kozlovskiu. 1920-1924 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, kur išsiskyrė savo gabumais ir, laimėjęs stipendiją, išvyko mokytis į Florenciją. Florencijoje studijavo mediciną ir tapybą Reggia Academia de Belles Art, kur jo vadovu buvo Felice Carena. Baigęs mokslus Kazlauskas persikėlė į Tel Avivą, čia tapė daug Palestinos vaizdų, dirbo meno kritiku. Pagyvenęs Palestinoje Kazlauskas nusprendė grįžti į Paryžių, kur 1932 m. baigė l'École Paris Beaux Arts mokyklą. Kazlausko studiją Montparnasse lankė Henri Matisse, Chaimas Sutinas, Michelis Kikoïne, Pinchus Krémègne ir kiti dailininkai.
Kazlauskas reguliariai eksponavo savo darbus Salon d'Automne ir kituose Paryžiaus salonuose. 1940 m. jis buvo priverstas bėgti iš nacių okupuoto Paryžiaus, išvyko į Niujorką ir 1946 m. tapo JAV piliečiu. Niujorke Kazlauskas iliustravo knygas, dirbo tekstilės dizaineriu, tapybos darbus eksponavo tokiose meno galerijose kaip Burrel, Glezer ir Rembrandt. 1947 m. dailininkas sugrįžo į Paryžių. 1952 m. du jo darbai buvo išrinkti į Prancūzijos nacionalinę kolekciją. Nuo 1964 m. Kazlauskas vis daugiau laiko praleisdavo Maljorkos Palmoje, o 1969 m. visam laikui persikraustė į Bunjolį.
Gyvendamas Bunjolyje daug tapė, ypač mėgo tapyti miestelį ir jo apylinkes, rengė parodas. Mirė senelių namuose 1993 m. spalio 30 dieną Bunjolyje. 100-ųjų dailininko gimimo metinių proga Bunjolio merija paskelbė 2004 m. Koslowskio metais. Bunjolio miestelyje veikia Jacques‘o Koslowskio draugų asociacija, kuri 2005 m. surengė dailininko parodą Maljorkos sostinėje Palmoje, prestižinėje Barcelo fondo salėje.
Nuorodos
Kozlovskio draugijos tinklalapis (katl.)
Biografija (ang.)
Literatūra
Joana Maria Palou, Damià Ramis-Caubet "Jacob Koslowsky: 1904-2004, Associació J. Koslowsky" Palma de Majorque, 2004
Šaltiniai
Lietuvos natiurmortų tapytojai
Prancūzijos dailininkai
JAV dailininkai
Ispanijos dailininkai
|
496848
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Seki%20Macunaga
|
Seki Macunaga
|
(g. 1928 m. birželio 25 d. - m. 2013 m. kovo 4 d.) – buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje.
Nacionalinėje komandoje žaidė 1951 m.
Šaltiniai
Japonijos futbolininkai
|
560564
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Karkila
|
Karkila
|
Karkila () – miestas pietų Suomijoje. Ūsimos regionui priklausantis miestas yra apie 69 km į šiaurės vakarus nuo šalies sostinės Helsinkio.
Istorija
Miesto teisės suteiktos 1977 m.
2008 m. bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Lietuvos miestu Prienais.
Miestai partneriai
Prienai, nuo 2008 m.
Galerija
Nuorodos
Miesto svetainė
Suomijos miestai
|
94363
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Bogdoni%C5%A1k%C4%97%20%28Zarasai%29
|
Bogdoniškė (Zarasai)
|
Bogdoniškė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, tuojau į rytus nuo Turmanto, prie Latvijos sienos. Seniūnaitijos centras.
Istorija
XX a. pr. pateko į Novoaleksandrovsko apskritį. Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai (Breslaujos apskritis, Smalvų valsčius).
Gyventojai
Šaltiniai
Zarasų rajono savivaldybės gyvenvietės
|
121206
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Semaine%20des%20As%202004%20m.%20sezonas
|
Semaine des As 2004 m. sezonas
|
2004 m. Semaine des As sezonas – antrasis Prancūzijos Semaine des As krepšinio turnyro sezonas, vykęs Palais des Sports de Mulhouse arenoje.
Turnyrinė lentelė
Semaine des As sezonai
|
92546
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rondelis
|
Rondelis
|
Žodis rondelis () reiškia kelis dalykus:
rondelis – viduramžių durklo rūšis;
rondelis – eilėraščio sandaros tipas, rondo variantas;
rondelis – skritulio formos emblema, paprastai karinių lėktuvų;
rondelis – apvalus bokštas fortifikacijoje;
rondelis – apvalus skydas;
rondelis – apvalus daiktas, dažniausiai papuošalas ar brangakmenis.
Panašus žodis roundelis yra heroldinė figūra heraldikoje.
|
199599
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Requiem
|
Requiem
|
Requiem (iš lotyniškos frazės Requiem aeternam dona eis, Domine – „Amžiną ramybę duok jiem, Viešpatie“) arba Missa pro defunctis („mišios už mirusius“) – daugelio vakarų krikščioniškų bažnyčių (katalikų, anglikonų, liuteronų) liturgija, skirta laidotuvėms. Tai 12 dalių kūrinys.
Requiem sudaro šios dalys:
Įžanga
Kyrie eleison
Gradualas
Traktas
Sekvencija (Dies Irae)
Aukojimas
Sanctus
Agnus Dei
Komunija
Daugelis žymių kompozitorių (Berliozas, Dvoržakas, Verdis, Brahmsas, Okegemas), Dr. Hristo Tsanoff, DM yra sukūrę kompozicijas, skirtas Requiem, tačiau pati žymiausia yra Mocarto Requiem.
Lotyniškos frazės
Bažnytinė muzika
|
332554
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iaudin%C4%97%20%28Panev%C4%97%C5%BEys%29
|
Šiaudinė (Panevėžys)
|
Šiaudinė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 2 km nuo Skaistgirių.
Gyventojai
Šaltiniai
Panevėžio rajono savivaldybės gyvenvietės
|
621780
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/MC%20Alger
|
MC Alger
|
MC Alger arba Mouloudia Club d’Alger – profesionalus Alžyro futbolo klubas, rungtyniaujantis aukščiausioje lygoje. Įsikūręs Alžyro mieste.
Namų rungtynes žaidžia 1962-ųjų liepos 5-osios dienos stadione (), talpinančiame 64 tūkst. žiūrovų. Gali rungtyniauti ir Omar Hamadi stadione.
Istorija
Klubo ištakos siekia 1921 m. Rungtyniavo aukščiausioje lygoje.
Daugkartiniai šalies čempionai ir futbolo taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai Afrikos žemyno turnyruose.
Pasiekimai
Aukščiausioji lyga: (7)
Čempionai: 1971–1972, 1974–1975, 1975–1976, 1977–1978, 1978–1979, 1998–1999, 2009–2010 m.
Alžyro futbolo taurė: (8)
Nugalėtojai: 1970–1971, 1972–1973, 1975–1976, 1982–1983, 2005–2006, 2006–2007, 2013–2014, 2015–2016 m.
Sezonai
Klubo spalvinė gama
Apranga
Sportinės aprangos pokyčiai
Garsesni žaidėjai
Žaidėjai, atstovavę nacionalinei rinktinei.
Užsieniečiai
Moussa Coulibaly
Drissa Diakite
Mamam Cherif Touré
Šaltiniai
Nuorodos
facebook paskyra
SOCCERWAY
SOFASCORE
FLASHSCORE
Transfermarkt
Globalsportsarchive
Alžyro futbolo klubai
|
552874
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jeonnam%20Dragons
|
Jeonnam Dragons
|
„Jeonnam Dragons“ () – Pietų Korėjos futbolo klubas iš Gvangjango.
Namų rungtynes žaidžia miesto stadione, kurio talpa 13 496 žiūrovai.
Istorija
Klubo ištakos siekia 1994 m. Žaidė elito divizione, bet 2018 m. liko paskutinėje vietoje (12-ti) ir iškrito į žemesnį divizioną.
Nuo 2019 m. žaidė K League 2 pirmenybėse.
2021 m. pateko į taurės tunyro finalą, kuriame bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo lygus 4:4, o Jeonnam Dragons iškovojo taurę dėka svečiuose pelnyto įvarčio taisyklės.
Pasiekimai
Spalvinė gama
Juoda ir geltona spalvos.
Aprangų pokyčiai
2017 m. aprangų gamintojais buvo ispanų Kelme firma.
Sezonai
|}
Šaltiniai:
Sudėtis
Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 12 d.
Šaltiniai
Nuorodos
Oficiali svetainė
Soccerway
RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)
RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrų istorija)
Jeonnam Dragons
|
179943
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Batmanas
|
Batmanas
|
Batmanas () – daugiausia kurdų gyvenamas miestas Turkijos pietryčiuose, 80 km į rytus nuo Dijarbakyro, prie Batmano upės (Tigro intakas). Svarbiausias Turkijos naftos gavybos ir perdirbimo centras. Naftotiekis į Iskenderūno uostą (prie Viduržemio jūros).
Iki XX a. šeštojo dešimtmečio Batmanas buvo kaimas, kuriame gyveno apie 3 000 gyventojų. Tačiau XX a. ketvirtajame dešimtmetyje aplink jį buvo atrasti naftos telkiniai, todėl vietovė sparčiai plėtėsi ir į ją pradėjo plūsti darbo jėga iš kitų Turkijos dalių. 1957 m. kaimas buvo pervadintas Batmanu pagal upės vardą, gavo miesto statusą ir tapo rajono centru. Per ateinančius 50 metų nemažai Batmano vienaukščių pastatų buvo perstatyti į daugiaaukščius. Dėl to gyventojų skaičius išaugo daug kartų. 1967 m. buvo nutiestas 511 km ilgio naftotiekis iš Batmano į uostamiestį Dortjolą netoli rytinio Viduržemio jūros pakrantės taško, kuriuo buvo transportuojama žalia nafta iš Batmano naftos perdirbimo gamyklos. 1990 m. miestas tapo Batmano provincijos sostine.
Be naftos, kuri regione yra dominuojanti prekė, Batmanas gamina gėrimus, perdirbtus maisto produktus, chemikalus, baldus, avalynę, mašinas ir transporto įrangą. 2007 m. įkurtas Batmano universitetas, kuris dalyvauja „Erasmus“ užsienio studentų mainų programoje.
Išnašos
Turkijos miestai
|
281307
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Grafo%20spalvinimas
|
Grafo spalvinimas
|
Grafo spalvinimas arba grafo dažymas - grupė grafų teorija uždavinių, kuriuose siekiama grafo elementams priskirti spalvas taip, kad būtų tenkinamos tam tikros sąlygos (paprastai - kad gretimi grafo elementai turėtų skirtingas spalvas). Iš tokių uždavinių dažniausiai naudojamas viršūnių spalvinimas, kai kiekvienai viršūnei priskiriama spalva taip, kad gretimos viršūnės turėtų skirtingas spalvas, kiek rečiau - briaunų spalvinimas, kai spalvos priskiriamos briaunoms.
Grafų teorija
|
432634
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Nusileid%C5%BEian%C4%8Dioji%20gaubtin%C4%97%20%C5%BEarna
|
Nusileidžiančioji gaubtinė žarna
|
Nusileidžiančioji gaubtinė žarna – gaubtinės žarnos dalis.
Nuo kairiojo gaubtinės žarnos linkio (flexura coli sinistra) ši žarna leidžiasi žemyn, maždaug kairiosios klubinės keteros aukštyje pereina į riestinę žarną. Ji yra panašaus ilgio kaip ir kylančioji žarna ar kiek ilgesnė (iki 25 cm). Užpakaliniu paviršiumi ji liečia kairiojo inksto šoninį kraštą, kairįjį kvadratinį juosmens raumenį, vidiniu paviršiumi – didžiojo juosmens raumens šoninį kraštą, šoniniu paviršiumi – pilvo šoninę sieną, priekiniu paviršiu dengia plonoji žarna. Pasaito neturi.
Šaltiniai
Virškinimo sistema
|
85866
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Juodmargis%20pelkinukas
|
Juodmargis pelkinukas
|
Juodmargis pelkinukas (Macaria carbonaria) – sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Skraido gegužės – birželio mėn. aukštapelkėse, drėgnose vietose.
Vikšrai tamsiai rudi, nugaroje turi plačią šviesą juosta. Jie gyvena ant meškauogės, balžuvos.
Lietuvoje reta rūšis. Rasta Akmenės, Alytaus, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonuose.
Nuorodos
Netted Mountain Moth (Macaria carbonaria)
Sprindžiai
|
603259
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gailaiti%C5%A1k%C4%97
|
Gailaitiškė
|
Gailaitiškė – buvęs kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Liolių.
Gyventojai
Šaltiniai
Panaikintos Kelmės rajono savivaldybės gyvenvietės
|
579642
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Me%C4%8Dys%20Rakauskas
|
Mečys Rakauskas
|
Mečys Rakauskas (tikr. Mečislovas Ireniejus Rakauskas, 1938 m. sausio 1 d. Kaune – 2020 m. rugsėjo 17 d. ten pat) – lietuvių prozininkas.
Biografija
1956–1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute, labai trumpai dirbo elektromonteriu „Kauno audinių“ fabrike, vėliau trejus metus dirbo ryšių techniku Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, vyr. energetiku „Šilko“ kombinate. Nuo 1974 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Rašytojas buvo pasiekęs nemenkų laimėjimų ir šachmatų žaidimo bare, kruopščiai analizavo pasaulio didmeistrių žaidimą.
Kūryba
Savo knygomis – apysakomis, apsakymais, romanais – jis gerokai praplėtė tuometinės prozos problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos išstūmė kaimiškos-kolūkinės problematikos temą. Egzistencinės situacijos, pasąmonės srautas, sapnų atgarsiai, slėpiningumas – tai rašytojo prozos formos. Psichologizmas, mąslumas, gilinimasis į personažų vidinį gyvenimą, akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas – daugelio M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai.
Rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys“. Temų bei išraiškos aspektais šiuos apsakymus galima lyginti su Juozo Apučio proza.
Egzistencinis nerimas, moralinės vertybės ir jų niveliacija itin ryškios vėlesniuose romanuose – „Tolimo miesto kokteilis“, „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys“. M. Rakauskas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizavo savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas kaltes, preciziškai išaižė kiekvieną mintį, pastebėjimą. Tokie tekstai tapo skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį.
Bibliografija
Pasaulis, iš kurio išaugama: apsakymai, PK. – Vilnius: Vaga, 1973.
Pasverk širdim sava: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1977.
Vien dabartis: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1981.
Gintarinio korio akys: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Varpas, 1998.
Tolimo miesto kokteilis: romanas. – Kaunas: Ryto varpas, 2005.
Kitaip nebūtų žemiškas gyvenimas. Pirma knyga. Mergelės moterys: romanas. – Kaunas: Lututė, 2008.
Vertimai į latvių kalbą
Ar savu sirdi sver (Pasverk širdim sava): apysaka. – Liesma, 1980.
Šaltiniai
Lietuvos prozininkai
|
525690
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gerg%C5%BEdeli%C5%B3%20didysis%20tvenkinys
|
Gergždelių didysis tvenkinys
|
Gergždelių didysis tvenkinys – karjero tvenkinys Lietuvoje, Šiaulių rajone, 2 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų. Sudarytas išeksploatavus molio išteklius ir prisipildžius vandens. Tvenkinio ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 1,55 km, plotis – iki 0,28 km. Altitudė 97,4 m. Krantai žemi, vietomis apaugę medžiais ir krūmais. Šiaurėje išteka 20 m ilgio upelis į Gergždelių vidurinį tvenkinį (Ventos baseinas). Pietrytiniu pakraščiu teka Gergždas. Į pietus už kelio telkšo Kuršėnų didysis tvenkinys. Aplinkui plyti dirbami laukai, tik dalyje rytinės pakrantės auga miškelis. Į rytus įsikūręs Gergždelių kaimas, į vakarus – Drąsučiai ir Pakuršėniai. Šiaurinėje pakrantėje yra maudykla.
Šaltiniai
Kuršėnų karjerų tvenkiniai
|
113502
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kaltin%C4%97n%C5%B3%20%C5%A1v.%20Jono%20Krik%C5%A1tytojo%20ba%C5%BEny%C4%8Dia
|
Kaltinėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
|
Kaltinėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kaltinėnuose. Bažnyčia atstatyta po 1986 m. kilusio gaisro. Kaltinėnų bažnyčios pastatas yra jauniausias rajone, o parapija – viena seniausių. Bažnyčioje įrengti skaitmeniniai vargonai, langus puošia vitražai, yra 500 vietų salė. Prie bažnyčios įsikūrę senelių globos namai su sveikatingumo kompleksu. Parapijos kapinėse yra Kaltinėnų koplyčia.
Istorija
Parapija įsteigta 1416 m. Kaltinėnų bažnyčia išgyveno penkis gaisrus. Dabartinė bažnyčia – jau šeštoji. Apie 1620 m. buvo pastatyta nauja. 1732 m. pastatyta trečioji. 1820-1826 m. pastatyta ketvirtoji. 1880 m. sudegė. 1887 m. atstatyta. Priešpaskutinę, 1896 m. statytą bažnyčią ugnis suniokojo 1986 m. Iš senų laikų beliko tik tradicinė akmenų mūro tvora su vartais ir medinė varpinė, kuri po gaisro buvo perstatyta į laikiną koplyčią. 1990–1995 m. buvo pradėti ir užbaigti modernios bažnyčios atstatymo darbai, klebonaujant Petrui Linkevičiui. Laikinoji koplyčia, stovėjusi šventoriaus kampe prie pagrindinio įėjimo, 2011 m. vasarą buvo nugriauta.
Vytautas Didysis, atvykęs antrą kartą į Žemaitiją jos krikštyti, liepė Kaltinėnuose pastatyti vieną pirmųjų bažnyčių šiame regione (viena iš septynių Vytauto Didžiojo pastatytų Žemaitijoje). Vėliau žemaičių vyskupui Motiejui užrašė 10 Kaltinėnų gyventojų kartu su jų žeme ir pavedė juos valdyti miestelio klebonui. Nuo to laiko parapija apie 400 metų buvo tiesiogiai pavaldi vyskupui.
Prie Kaltinėnų bažnyčios kažkada buvo dvi altarijos – Varsėdžių ir Jauniškės. Varsėdiškė įsteigta apie 1850 m. vyskupo Melchioro Giedraičio – su Varsėdžių kaimu, turinčiu 12 valakų žemės. Antroji altarija, vadinama Anciške, buvo funduota 1691 m. kovo 15 d. našlės Sofijos iš Daugėlų. Anciške vadinta pagal namo savininko pavardę. 1710 m. kunigas Ignas Piasevičius šiai altarijai užrašė Pesių kaimą, kuris vėliau tapo klebonijos nuosavybe.
Architektūra
Sudegusių maldos namų atstatymui pasirinktas modernios bažnyčios projektas (arch. Regimantas Andriuškevičius). Kaip ir senoji bažnyčia, taip ir naujoji yra dvibokštė. Pakeista tik bokštų forma – jie trikampiai. Nors bažnyčios plotas toks, kaip ir prieš tai stovėjusios, naujosios bokštai – kiek aukštesni. Taip pat bažnyčioje įrengta erdvi salė. Norint tai padaryti, teko iškasti 5 m gylio rūsį. Tačiau taip buvo sunaikinta galimybė archeologams ištirti bažnyčios istoriją. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, kur stovėjo pirmoji bažnyčia, kitų istorinių faktų.
Tiek bažnyčios išorė, tiek vidus – išskirtiniai. Originalų altorių sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – 4 m aukščio Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos (dail. Alfonsas Vaura). Virš altoriaus šiemet įrengtas vitražas – akis trikampyje, kuri yra Švč. Trejybės simbolis. Kadangi Kaltinėnų bažnyčioje nėra paveikslo ar altoriaus, pavadintų šv. Jono Krikštytojo vardu, nuspręsta sukurti Dievo apvaizdos ženklą, kuris siejasi ir su krikšto istorija. Taip akcentuojama bendrystė – Dievo akis, Dievo sūnus ir bendruomenė.
Varpai
Bažnyčios šventoriuje neišlikusi varpinė, kuri buvo panaudota pristatant laikinąją koplyčią. Medinė varpinė prieš gaisrą buvo vienaukštė, neproporcinga, vienatūrė. Iki rekonstrukcijos 1954 m. ji buvo dviauštė, todėl tikėtina, kad pirmas aukštas galėjo būti naudojamas kaip lavoninė ar bažnytinių reikmenų sandėlis. Kaltinėnų šventovės varpus ne kartą sunaikino gaisrai. Jau 1578 m. buvo įsigytas naujas varpas, nors tebekabojo ir suskilęs senasis. 1696 m. instrumentai buvo atnaujinti. Kaltinėnų varpus per abu pasaulinius karus vokiečiai paėmė karo reikmėms.
1973 m. bažnyčios varpai buvo įtraukti į išleistą „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą". Vienas varpas 1714 m. nulietas Karaliaučiuje Jokūbo Hessingo, kabojo varpinėje. Bažnyčios bokšte pritvirtintas mažesnis instrumentas vadintas varpeliu, jis nulietas 1796 m. Paskutiniojo bažnyčios gaisro metu išsilydė abu paminkliniai varpai. Kaltinėnuose dabar varpai sukabinti bažnyčios bokštuose. Vienas varpas įrengtas dešiniajame bokšte, išlietas 1956 m. Bochume (Vokietijoje), atvežtas garbės kanauninko Gerhardo Langės rūpesčiu. Jis plieninis, pritvirtintas ant metalinės konstrukcijos, 104 cm skersmens. Skambinama virve įsiūbuojant patį instrumentą. Kairiojo bokšto varpas pagamintas apie 1990 m., 111 cm skersmens. Jis reikšmingas jau vien tuo, kad pagamintas monsinjoro kunigo Bronislovo Burneikio 1984 m. įkurtoje Kadagynės kaimo liejykloje netoli Darbėnų. Instrumentas gana storų sienelių, grubokai nulietas, elementarios puošybos. Skambinant virve įsiūbuojama šerdis, o ne pats instrumentas. Pagamintas iš parapijiečių sunešto žalvario. Varpo lydinys palyginti akytas, o instrumentas gali būti net įtrūkęs, nes jo garsas gana duslus.
Galerija
Šaltiniai
Nuorodos
Kaltinėnų parapija
Kaltinėnų parapija – seniausia Šilalės dekanate
Žemaitijos paveldas. Kaltinėnų bažnyčia
Bažnytiniai dokumentai
Šilalės rajono bažnyčios
Kaltinėnai
|
91727
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Povilas%20%C4%8Cukinas
|
Povilas Čukinas
|
Povilas Čukinas (g. 1983 m. balandžio 11 d. Trakuose) – Lietuvos krepšininkas.
P. Čukinas karjerą pradėjo Antrosios Lietuvos krepšinio lygos (LKAL) komandoje Anykščių „Puntuke“. O jau kitais metais perėjo į Alytaus „Alitos“ komandą žaidusią LKL pirmenybėse, nors krepšininko statistiniai rodikliai ir nebuvo įspūdingi (vidutiniškai po 3,8 tšk.), juo susidomėjo tuometinis Lietuvos čempionas Vilniaus „Lietuvos Rytas“ ir pasirašė su P. Čukinu ilgalaikę sutartį. Krepšininkas Vilniaus komandoje rungtyniavo 4 metus, bet per juos aikštėje pasirodydavo tik epizodiškai. Geriausias jam buvo 2003-2004 m. LKL sezonas, kuriame P. Čukinas vidutišnkai per 20,1 min. pelnė po 10,7 taško.
2006-2007 m. sezone krepšininkas buvo paskolintas Vokietijos aukščiausiosios lygos Liudvigsburgo komandai, kurioje tapo vienu iš lyderių – vidutiniškai pelnė po 9,8 taško. Po tokio gan sėkmingo savo pasirodymo P. Čukinas buvo pakviestas į Italijos aukščiausiosios lygos Kantu „Tisettana“ komandą.
2008 m. rugsėjo 24 d. Rygos "Barons" pasikvietė P. Čukiną į komandą, bet sužaidus apie mėnesį jo paslaugų buvo atsisakyta. 2008 m. lapkričio pabaigoje P. Čukinas dalyvavo Kijevo „Budivelnik" ekipos peržiūroje ir pasiliko joje iki sezono pabaigos. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė vienerių metų sutartį, su galimybe pratęsti ją dar sezonui, su Kauno "Žalgirio" klubu.
2010 m. rugsėjo 17 d. buvo paskolintas Kauno "Kauno" klubui. 2011 lapkričio 1 d. pasirašė vienerių metų sutartį su Tubingeno "Walter-Tigers" komanda.
2013 m. rugsėjo 17 d. pasirašė vienerių metų sutartį su Šveicarijos Bazelio "Starwings Basket" klubu.
2015 m. vasario 11 d. pasirašė sutartį su Irano Mešhedo komanda "Samen".
Pasiekimai
2002 m. LKL trečios vietos laimėtojas
2003 m. Čempionų Taurės Šiaurės Konferencijos vicečempionas
2003, 2004, 2005 m. LKL vicečempionas
2006 m. LKL čempionas
2005 m. BBL vicečempionas
2006 m. BBL čempionas
2005 m. ULEB Taurės laimėtojas
Šaltiniai
Čukinas, Povilas
|
446057
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ukrainos%20Nacionalin%C4%97%20gvardija
|
Ukrainos Nacionalinė gvardija
|
Ukrainos Nacionalinė gvardija, UNG () – kariniai daliniai su teisėsaugos funkcijomis, įeinanti į Ukrainos Vidaus reikalu ministerijos sistemą. 2014 m. atkurta pertvarkant vidaus kariuomenę. UNG atkūrimą įteisino 2014 m. kovo 12 d. Ukrainos įstatymas „Apie Ukrainos Nacionalinę gvardiją“.
Istorija
Priešistorė
Ukrainos Nacionalinė gvardija pirmą kartą buvo įkurta 1991 m. lapkričio 4 d. Ukrainos įstatymu № 1775-XII „Apie Ukrainos Nacionalinę gvardiją“. Šis darinys, organizuotas Ukrainos TSR vidaus kariuomenės dalinių pagrindu, 2000 m. sausio 11 d. buvo panaikintas Ukrainos įstatymu № 1363-XIV „Apie Ukrainos Nacionalinės gvardijos išformavimą“.
Nacionalinės gvardijos atkūrimas
2014 m. kovą Ukrainos prezidento pareigas ėjęs parlamento spikeris Oleksandras Turčynovas pasiūlė atkurti Nacionalinę gvardiją.
2014 m. kovo 11 d., po Krymo krizės, sprendimas atkurti Nacionalinę gvardiją buvo priimtas..
Kovo 12 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada nubalsavo už Ukrainos Nacionalinės gvardijos atkūrimą. Už projektą balsavo 262 deputatai.
2014 m. kovo 13 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino įstatymą № 4393 ir Nacionalinės gvardijos finansavimą.. Už tai balsavo 262 deputatai iš 330 dalyvavusių posėdyje. Buvo nurodyta, kad Nacionalinės gvardijos atkūrimo baze turi būti Ukrainos VRM vidaus kariuomenė..
Nacionalinė gvardija buvo atkurta ryšium su vidaus kariuomenės pertvarka.. Į Nacionalinės gvardijos sudėtį įėjo ir dalis maidano savigynos..
2014 m. kovo 16 d. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas (Арсен Аваков) pareiškė, kad iki kovo pabaigos Ukrainos Nacionalinės gvardijos karių skaičius gali padidėti iki 15 tūkstančių. Jis minėjo, kad mobilizacija palies beveik visą šalį ir per dvi savaites pavyks mobilizuoti į UNG 10-15 tūkst. žmonių.
2014 m. kovo 31 d. buvo pranešta, kad iš 450 su nacionaline gvardija besitreniruojančių Maidano savigynos narių tik 274 pareiškė norą pagal kontraktą stoti į nacionalinės gvardijos rezervą. Kiti planavo grįžti į Maidaną arba netiko pagal sveikatą..
2014 m. balandžio 6 d. davė priesaiką pirmas UNG batalionas. Buvo pranešta, kad 500 nacgvardiečių nuo 18 iki 55 m. amžiaus tris savaites buvo treniruojami (specialusis karinis parengimas). Duodant priesaiką dalyvavo Nacionalinės gvardijos vadas Stepanas Poltorakas ir kandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka.
Iki 2014 m. rugsėjo buvo pasirašyti dokumentai sukurti 4 nacionalinės gvardijos batalionus (iš jų suformuoti 3, ketvirtas tebeformuojamas). Batalionai ginkluoti šaulių ginklais, turi nedaug minosvaidžių ir šarvuočių.
Organizacija ir apmokymas
Spėjama, kad naujoji UNG pagal galimybes bus lengvieji pėstininkai, kurių esminė dalis buvo rezervo daliniai su nedaug mechanizuotųjų ir tankų paramos padalinių. Tuo ji skiriasi nuo senosios UNG, kuri buvo mechanizuotieji pėstininkai, kurių sudėtyje buvo daug specializuotų dalinių ir padalinių, pvz., tankų, artilerijos, aviacijos.
Struktūra
Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadą skiria Ukrainos Aukščiausioji Rada Ukrainos prezidento teikimu.
Vyriausias UNG vadovybės organas. Struktūra tebėra likusi Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės vyriausiosios valdybos ()
UNG operatyviniai teritoriniai junginiai:
Vakarų teritorinis junginys ()
Pietų teritorinis junginys
Šiaurės teritorinis junginys
Centrinis teritorinis junginys
Rytų teritorinis junginys
Krymo teritorinis junginys (visa jo atsakomybės teritorija dabar pavaldi Rusijos Federacijai)
Tiesioginio pavaldumo junginiai, daliniai, padaliniai ir įstaigos (neįeinantys į operatyvinių teritorinių junginkių sudėtį).
Daliniai
batalionas „Donbasas“ – vadas Semionas Semenčenka
1-asis rezervo batalionas
2-asis rezervo batalionas
3-asis rezervo batalionas
Pasirašytas įsakymas sukurti ketvirtąjį batalioną.
Apmokymas
Naujieji rekrutai, kurie nėra perkeliami iš vidaus kariuomenės, sausumos pajėgų ar karo akademijų, praeina dviejų savaičių suspaustą mokymo kursą, į kurį įeina įvairūs dalykai pradedant šaulių ginklais ir kova be ginklo ir baigiant naudojimusi žemėlapiais bei ryšių įranga. Pasirašantys kontraktą tapti nuolatiniais UNG kariais papildomai mokomi dar mažiausiai 4 savaites. Tiesa, pirmasis UNG batalionas buvo mokytas tik 3 savaites. Tampantys dalinės tarnybos kariais baigia dviejų savaičių mokymus ir grįžta į civilį gyvenimą, kur laukia galimo šaukimo į tarnybą. Vyriausybė numato kurti savotišką žygio batalionų sistemą, kuri būtų kuriama panaudojant esamas gyventojų milicijas ir panašias ginkluotas grupuotes. Daugelis tokių grupuočių organizuotos kaip šimtinės (), kurios taip pat yra pagrindinis UNG padalinių lygis.
Taip pat skaitykite
Ukrainos Nacionalinės gvardijos ginkluotė
Nuorodos
Ukrainos ginkluotosios pajėgos
|
365057
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalvarijos%20apylink%C4%97
|
Kalvarijos apylinkė
|
Kalvarijos apylinkė sovietmečiu buvo:
Kalvarijos rajone;
Kapsuko rajone;
Marijampolės rajone;
Sedos rajone.
|
383553
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Liuksemburgo%20futbolo%20var%C5%BEybos%201989%E2%80%931990%20m.
|
Liuksemburgo futbolo varžybos 1989–1990 m.
|
Liuksemburgo futbolo varžybos 1989–1990 m.
prasidėjo 1989 m. rudenį, baigėsi 1990 m. pavasarį;
s turnyras prasidėjo 1989 m. rudenį, finalas įvyko 1990 m. pavasarį.
1989–1990 m. National Division
National Division – aukščiausioji futbolo lyga.
Čempionais tapo US Luxembourg.
Turnyrinė padėtis
Stipriųjų grupė:
US Luxembourg (29,5)
Avenir Beggen (27,5)
Jeunesse Esch (26,5)
Spora Luxembourg (20,0)
Fola Esch (16,0)
CS Grevenmacher (10,5)
Tarpinė A grupė:
7. Red Boys Differdange (17)
9. Swift Hesperange (14)
11. Olympique Eischen (9)
13. Victoria Rosport (8)
15. Etzella Ettelbruck (7)
17. FC Wiltz (5)
Tarpinė B grupė:
7. Aris Bonnevoie (17)
9. Progres Niedercorn (13)
11. AS Differdange (11)
13. Koeppchen Wormeldange (9)
15. Alliance Dudelange (7)
17. CS Petange (3)
1989–1990 m. Liuksemburgo futbolo taurė
Liuksemburgo futbolo taurė – pagrindinis taurės turnyras Liuksemburge.
Taurę iškovojo Swift Hesperange.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Šaltiniai
Nuorodos
Rsssf.com
Foot.dk archyvas
Fussball-lux.lu
Liuksemburgo futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1989–1990 m.
|
416849
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97sainis
|
Mėsainis
|
Mėsainis (nevart. hamburgeris, burgeris ) – sumuštinis ar suvožtinis, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai tai apkeptos maltos jautienos (liaud. faršo) paplotėlis kvietinėje bandėleje.
Gali būti ir kapotas kotletas, plėšyta mėsa ar vientisas mėsos (pvz. vištienos krūtinėlės) gabalėlis, dedamas tarp perpjautos bandelės dalių. Be mėsos, sumuštinyje dažniausiai dedama yra kitų priedų, pvz., daržovės (salota, kopūstas, agurkas (gali būti marinuotas), svogūnas, pomidoras) ir padažai (kečupas, majonezas, BBQ) ir kiti.
Variantai
Sūrainis (liaud. čyzas, nuo ) – mėsainis su sūriu. Dažnai tai lydytas sūris arba riekelė čederio. Paprastai turi apie 100 kalorijų daugiau nei mėsainis.
Vištienos sumuštinis () – mėsainis, kurioje vietoj jautienos dedama termiškai apdorota vištiena.
Žuvainis () – mėsainis, kurioje vietoj mėsos dedama termiškai apdorota žuvis, pvz. grilyje apkepta file.
Vegetariškas sumuštinis () – mėsainis, kurio gamybai naudojami tik vegetariški ingridientai, pvz. apkepta cukinija vietoj mėsos.
Tofuburgeris – mėsainis, kuriame vietoj mėsos yra sojų varškė.
Istorija
1900 m. liepos 27 d. amerikiečių gastronomas Lui Lesingas savo gimtajame mieste Niu Hevene pardavė pirmąjį mėsainį.
Pavadinimas kilo iš Vokietijos didmiesčio Hamburgo pavadinimo, iš kurio žmonės emigravo į Ameriką. Vokiškai žodis „hamburgeris“ reiškia daiktavardį ar būdvardį, nurodantį Hamburgo kilmę.
1967 m. JAV pristatytas vienas žinomiausių mėsainių – Big Mac.
Šaltiniai
Užkandžiai
Duonos patiekalai
|
332628
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Panemun%C4%97s%20dvaras
|
Panemunės dvaras
|
Panemunės dvarai yra buvę:
dab. Biržų rajone;
dab. Druskininkų savivaldybėje;
dab. Jurbarko rajone.
|
464144
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Dubeikis
|
Dubeikis
|
Dubeikis – upelis Lietuvoje, Plungės ir Kretingos rajonuose; Minijos kairysis intakas. Prasideda Žemaičių aukštumoje, 2 km į pietvakarius nuo Aleksandravo. Teka į šiaurės vakarus. Įteka į Miniją 105,3 km nuo jos žiočių, ties Cigonaliais.
Turi bevardį kairįjį intaką.
Dubeikio dalis už kelio patenka į Salantų regioninį parką.
Upėvardis kildinamas nuo žodžių dubti („darytis dubiam, linkti, klimpti, smegti“), dubus („įdubęs, gilus“), dubė („įdubimas, slėnys“).
Šaltiniai
Plungės rajono upės
Kretingos rajono upės
|
301742
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Diamantina
|
Diamantina
|
Diamantina () – miestas rytų Brazilijoje, Minas Žeraiso valstijoje, 292 km į šiaurę nuo Belo Horizontės. Įsikūręs 1114 m aukštyje virš jūros lygio, greta Žekitinjonjos upės. 44,7 tūkst. gyventojų (2006 m.).
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu, turizmu. Diamantinoje yra išlikęs XVIII–XIX a. senamiestis, su turtinga baroko architektūra. 1999 m. jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
Gyvenvietė įkurta XVIII a. pr. ir vadinta Arajal do Tižuku (Arraial do Tijuco). Vėliau pervadinta į Diamantiną ir buvo svarbus deimantų kasybos centras.
Minas Žeraiso miestai
|
554024
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Hoi%20King%20SA
|
Hoi King SA
|
„Hoi King Sports Association“ () – Honkongo futbolo klubas.
Istorija
Klubas įkurtas 2015 m. Kitados rungtyniavo trečiame, Antrame ir Pirmame divizionuose.
Premjer lyga
2018–2019 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje, bet liko dešimtoje vietoje ir po sezono iškrito į žemesnį lygmenį.
Pirmasis divizionas (II)
Nuo 2019–2020 m. sezono žaidė Pirmame divizione (II pakopa). 2022–2023 m. liko aštuntoje vietoje.
Pasiekimai
Sezonai
|}
Šaltiniai:
Apranga
Sportinės aprangos pokyčiai.
Namuose žaidžia tradicine apranga.
Šaltiniai
Nuorodos
facebook paskyra
SOCCERWAY
SOFASCORE
FLASHSCORE
Transfermarkt
Globalsportsarchive
RSSSF duomenų bazė
Hoi
|
467101
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Huanglongas
|
Huanglongas
|
Huanglongas (supapr. kin. 黄龙, trad. kin. 黃龍, pinyin: Huánglóng 'geltonasis drakonas') – istorinė, vaizdinga vietovė šiaurinėje Sičuano dalyje, Kinijoje. Vietovė driekiasi pietine Minšano kalnagūbrio dalimi, 370 km į šiaurės vakarus nuo provincijos sostinės Čengdu. Vietovė garsėja spalvingais vandens telkiniais, kuriems tokią išvaizdą suteikė kalcito klodai, ypač Huanglonggou dauboje, taip pat įvairiomis miško ekosistemomis, snieguotomis viršukalnėmis, kriokliais ir karštosiomis versmėmis. Huanglongas taip pat yra daugelio nykstančių rūšių, tarp kurių yra didžiosios pandos ir auksuotosios riestanosės beždžionės, buveinė. Be to, vietovėje aptikta didelė endeminės orchidėjų rūšies Cypriptium Plectrochilum populiacija. Huanglongas 1992 m. buvo paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
Tūkstančius metų besitęsusios geologinės evoliucijos veikiamame Huanglongo travertino kraštovaizdyje susidarė unikalūs geologiniai sausumos dariniai: ledynai, autochtoninių, angliarūgštinių uolienų klodai ir klintinio tufo sluoksniai, virš kurių teka ir kaupiasi vanduo. Šiame kraštovaizdyje apstu arktiniuose-alpiniuose saulės spinduliuose mirguliuojančių ežerėlių.
Huanglongas apima 1830 km² teritoriją, plytinčią 1700–5588 m aukštyje virš jūros lygio. Pagrindiniai vaizdiniai:
Huanglongo slėnis (黄龙沟), kurio bendras ilgis siekia 3,6 km, savo forma primenantis drakoną, besiraitantį slėnio kalnų sniego kepurėmis, o geltono, žalio, mėlyno ir rudo atspalvių ežerėliai tviska tarsi jo žvynai.
Danjuno tarpeklis (丹云峽), tai 1000 m gylio kanjonas, kuriuo srūvantis iš Suebeodingo kalno atitekantis sniego tirpsmo vanduo aprūpina vandeniu visą regioną.
Muni slėnis (牟尼沟)
Suebaodingas (雪宝鼎), esantis 5588 m aukštyje
Suešano kalnagūbris (雪山梁), esantis 4007 m aukštyje
Raudonųjų žvaigždžių uolienos (红星岩)
Sigou (四沟)
Šaltiniai
Kinijos geografija
|
331097
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Skovagaliai%20%28Lazdijai%29
|
Skovagaliai (Lazdijai)
|
Skovagaliai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 1 km į šiaurę nuo Stebulių.
Istorija
Gyventojai
Šaltiniai
Lazdijų rajono savivaldybės gyvenvietės
|
60483
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Bin%C4%97nai
|
Binėnai
|
Binėnai – kaimas šiaurės vakarinėje Pakruojo rajono savivaldybės dalyje, apie 5 km į pietvakarius nuo Pašvitinio, prie Virčiuvio aukštupio. Praeina kelias . Binėnų kaimo sodybose išlikę du dubenuotieji akmenys – valstybinės reikšmės paminklai. Yra tradicinės architektūros statinių. Binėnuose yra viena gatvė – Ąžuolų.
Istorija
Binėnai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1585 m.
Seniau būta atskirų Binėnų kaimo ir viensėdžio.
Gyventojai
Šaltiniai
Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės
|
446127
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0altup%C4%97s%20akmuo
|
Šaltupės akmuo
|
Šaltupio (Šaltupės) akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, masyvus riedulys, stūksantis šalia Sukinių kaimo, Pabaisko seniūnijoje, Ukmergės rajone.
Šaltupio akmuo paskelbtas gamtos paminklu 1964 m. Prie respublikinės reikšmės paminklų priskirtas 1985 m. Jo matmenys - 3,8 x 2,5 x 1,3 m. Jis stūkso netoli Šventosios upės kairiojo kranto ir garsiojo Moko akmens (apie 0,7 km į aukštupio pusę), Ukmergės miškų urėdijos Pašilės girininkijos (68 kv., 2 skl.) teritorijoje, Šaltupės miške. Riedulys supamas tankaus miško, šalia pastatyta informacinė lenta.
Duomenys
Ilgis – 3,8 m
Plotis – 2,5 m
Aukštis – 1,3 m
Šaltiniai
Nuorodos
Saugomų teritorijų valstybės kadastras
Pabaisko lankytinos vietos
Ukmergės krašto gamta
Šaltupės akmuo (youtube.com)
Lietuvos rieduliai
Lietuvos gamtos paveldo objektai
|
372985
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kliukovo%20vals%C4%8Dius
|
Kliukovo valsčius
|
Kliukovo valsčius () - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Kliukovas. Ribojasi su Bogutų Pianko, Bransko, Cechanoveco, Čiževo, Rudkos ir Šepetovo valsčiais.
Istorija
Įkurtas XIX a. Lomžos gubernijoje. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 123,77 km², iš kurių:
ariama žemė: 86 %
miškai: 9 %
vandens telkiniai: 5 %
Valsčius sudaro 9,66 % Mazovijos Vysokio apskrities.
Demografija
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1191,9 zlotai.
Administracinis suskirstymas
Dzikovinai, Grudekas, Jankai, Kaliskai, Kaplanas, Klukovas, Klukovo Kolonija, Kostri Podsendkovienta, Kostri Šmiejkai, Kučinas, Lubovič Vielkai, Lubovič Biziai, Lubovič Kontai, Lunevo Male, Lunevo Vielkie, Malinovas, Pientki Base, Pientki Grenzkai, Pientki Šeligai, Pientki Žebrai, Sobolevas, Stare Kostrai, Stare Varele, Stare Zalese, Trojanuvekas, Trojanovas, Uša Mala, Uša Vielka, Viktožinas, Višonki Košcelne, Višonki Blone, Višonki Klukuvekas, Višonki Nagurkai, Višonki Vlostai, Višonki Vojcechai, Višonki Vipichai, Žabinecas ir Žebri Vielkie.
Šaltiniai
|
73319
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Van%20%27t%20Kruijs%20debiutas
|
Van 't Kruijs debiutas
|
Van 't Kruijs debiutas (taip pat Van 't Kruys) - šachmatų debiutas pradedamas ėjimu 1. e3. Debiutas pavadintas Amsterdamo žaidėjo Marteno van 't Kruijso (1813–1885), laimėjusio šeštąjį Nyderlandų čempionatą 1878 m., vardu. Kadangi šis debiutas pasitaiko retai, jis laikomas nestandartiniu ir klasifikuojamas A00 numeriu Šachmatų debiutų enciklopedijoje.
Pasak ChessBase, ėjimas 1. e3 yra vienuoliktas populiariausias iš 20 galimų pirmųjų ėjimų. Ėjimas karaliaus flango rikiui atveria laisvus laukelius ir gana saikingai pretenduoja į centro užėmimą, bet pakankamai pasyviai. Valdovės flango rikio vystymas trukdomas e3 pėstininko. Baltieji paprastai siekia aktyviau užimti centrą.
Nors ir nėra labai agresyvus pirmasis ėjimas, žaidimas gali virsti angliškuoju debiutu (c2-c4), valdovės pėstininko partija (d2-d4), prancūziškąja gynyba (vėlyvi d2-d4) arba olandiškosios gynybos atvirkščiai (f2-f4) pozicijomis. Van 't Kruijs debiutas nėra itin mėgstamas didmeistrių, bet šio ėjimo galimybė virsti kitomis pozicijomis gali paaiškinti jo patrauklumą tokiems žaidėjams, kaip čekų didmeistris Pavelas Blatnis. Garis Kasparovas naudojo šį debiutą žaisdamas prieš Fritz šachmatų programą, siekdamas ją „suklaidinti“.
Amsterdamo puolimas taip pat yra Van’t Kruijs debiuto variantas, kuriame po 1.e3 seka 1… e5 2.c4 d6 3.Žc3 Žc6 4.b3 Žf6.
Neįprasti šachmatų debiutai
de:Unregelmäßige Eröffnungen#Van't-Kruys-Eröffnung
|
23247
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Fiuno%20apskritis
|
Fiuno apskritis
|
Fiuno apskritis apima Danijai priklausančias Fiuno, Langelando, Ærø bei dar keletą šalia esančių salų. Sostinė – Odensė.
Gyventojų kaita (sausio 1 d.):
Plotas sudaro 3 486 km².
Miestai ir bendruomenės (komunos)
(Gyventojai 2005 m. liepos 1 d.
Danijos administraciniai vienetai
|
384074
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Arcanas
|
Arcanas
|
Arcanas () – savivaldybė Pietų Italijoje, Kampanijoje, Neapolio provincijoje. Arcanas yra 9 km į šiaurę nuo Neapolio. 2004 m. gruodžio 31 d. mieste buvo 37994 gyventojai, o plotas buvo 4.68 km².
Gyventojų skaičiaus kitimas
Italijos miestai
|
336470
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDv%C4%97rynas%20%28Mol%C4%97tai%29
|
Žvėrynas (Molėtai)
|
Žvėrynas – viensėdis Molėtų rajono savivaldybėje, 1 km nuo Arnionių I.
Gyventojai
Šaltiniai
Molėtų rajono savivaldybės gyvenvietės
|
201379
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Algis%20Petras%20Piskarskas
|
Algis Petras Piskarskas
|
Algis Petras Piskarskas (1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose – 2022 m. birželio 11 d. Vilniuje) – lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas.
Biografija
Algis Petras Piskarskas gimė mokytojų Stepono Piskarsko ir Janinos Žirgulevičiūtės-Piskarskienės šeimoje. Tėvas dėstė fiziką Kėdainių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. Steponas buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto docentu, todėl visa šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. Algis Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 m. išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.
Mokslinė veikla
Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius.
Nuo 1968 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. pirmą kartą kristale stebėta gryna parametrinė šviesos generacija, nenaudojant optinio rezonatoriaus, pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pikosekundinis lazeris (daugiaspalvis parametrinis lazeris su kalio dihidrofosfato kristalu). 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.
Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.
1976–1984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys.
1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu, 2001–2005 m. – viceprezidentu, nuo 2017 m. buvo narys emeritas. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.
Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos.
Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris.
Bibliografija
A. P. Piskarsko ir A. P. Stabinio vertimas. Ultratrumpieji šviesos impulsai (). Maskva: „Mir“, 1981. – 479 p.: iliustr. (rusų k. Originalas: Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications. Niujorkas: Springer-Verlag, 1977. – 389 p. ISBN 0-387-08103-8)
R. Danielius, A. Piskarskas, V. Sirutkaitis, A. P. Stabinis, J. Z. Jasevičiūtė. Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (). Vilnius: „Mokslas“, 1983. – 185 p.:iliustr.
Su kitais. Lazerių fizikos terminų žodynas . / Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos TRS fizikų draugija. Vyr. red. Povilas Brazdžiūnas. Vilnius: 1984. – 169 p.
A. P. Piskarskas ir kiti. Ultratrumpų šviesos impulsų generavimas (). Vilnius, 1988. – 243 p.:iliustr.
A. P. Piskarskas ir kiti. Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (). Vilnius, 1989. – 160 p.:iliustr.
Pripažinimas
1984 m. – TSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija už netiesinės optikos tyrimus.
1992 m. – Aleksandro fon Humbolto mokslo premija.
1994 m. – Lietuvos mokslo premija už 1984–1993 m. darbų ciklą „Parametriniai šviesos reiškiniai kristaluose“ (kartu su Romualdu Danieliumi ir Algirdu Stabiniu).
1999 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
2001 m. – Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premija „už jo novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą“.
2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku, Laima Bloznelyte-Plėšniene ir Janina Didžiapetriene).
2003 m. – Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus miestui.
2007 m. – Partnerystės pažangos premija (kartu su Romualdu Danieliumi, Kęstučiu Jasiūnu ir Rimantu Kraujaliu už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas).
2010 m. – P. Brazdžiūno premija.
2019 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
Šaltiniai
Nuorodos
Publikacijų sąrašas
Lietuvos mokslo premijos laureatai
Lietuvos fizikai
Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai
Lietuvos mokslo tarybos nariai
|
519127
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pauk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3%20giedojimas
|
Paukščių giedojimas
|
Paukščiai įvairiais garsais ir giedojimu dažniausiai palaiko tarpusavio ryšius, vilioja kitos lyties individą ar atbaido nuo perėjimo vietos konkurentą. Tokie garsai, ir taip pat sudėtingas čiulbėjimas, dažniausiai paveldimi. Tačiau daugelio giesmininkų čiulbėjimui turi įtakos ir pašaliniai garsai. Juos dar lizduose jaunikliai įsimena iš čiulbėjusių gentainių ar net kitų paukščių.
Rūšys
Paukščių giesmės skirstomos į tris rūšis:
Tuoktuvių giesmės – jomis patinai bando atkreipti patelių dėmesį;
Komunikaciniai paukščių balsai – jais tiesiog bendraujama, pavyzdžiui, vabzdžių, sliekų aptikimo atveju ir pan.;
Pavojaus garsas – tam tikras plonas arba triukšmingas garsas, kurį supranta visi aplinkiniai paukščiai. Jais perspėjama apie plėšrūnus ir pan.
Kai kurie paukščiai neturi įmantrių tuoktuvių giesmių. Pavyzdžiui, jūriniai ereliai, vietoj to atlieka kokį akrobatinį manevrą danguje ir taip bando atkreipti partnerės dėmesį. Kai kurie paukščiai šokinėja, strikinėja aplinkui. Dar kiti turi dailias plunksnas, jiems užtenka jomis pamojuoti.
Išnašos
Paukščiai
|
175760
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Art%C5%ABras%20Fomenka
|
Artūras Fomenka
|
Artūras Fomenka (g. 1977 m. vasario 14 d.) – buvęs Lietuvos futbolininkas žaidęs puolėjo pozicijoje.
Pasiekimai
1993, 1997, 1998 m. A lygos laimėtojas
1994, 1996, 1999 m. LFF taurės laimėtojas
1996 m. LFF supertaurės laimėtojas
Įvarčiai Lietuvos rinktinėje
Nuorodos
Futbolinis.lt
National-football-teams.com
Lietuvos futbolininkai
|
148365
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Marso%20kronikos
|
Marso kronikos
|
Marso kronikos () – JAV rašytojo Rėjaus Bredberio mokslinės fantastikos apsakymų rinkinys, išleistas 1950 m. Pasakoja Marso kolonizavimo istoriją 1999–2026 m.
Kūrinyje galima įžvelgti amerikietiškos civilizacijos kritiką, jos savęs pervertinimą, kitų kultūrų nepaisymą.
1980 m. JAV ir Jungtinėje Karalystėje buvo rodomas mini serialas tuo pačiu pavadinimu.
Lietuviški leidimai
Nuorodos ir šaltiniai
Marso kronikos Internetinėje fantastikos duomenų bazėje
Marso kronikos goodreads.com portale
Išnašos
Fantastinės knygos
|
248435
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Frankie%20Lymon
|
Frankie Lymon
|
Franklin Joseph „Frankie“ Lymon (1942 m. rugsėjo 30 d. – 1968 m. vasario 27 d.) – afroamerikiečių rokenrolo/ ritmenbliuzo dainininkas, labiausiai žinomas kaip rokenrolo grupės „The Teenagers“ vokalistas.
Grupę sudarė Frankie Lymon, Jimmy Merchant and Sherman Garnes, Herman Santiago ir Joe Negroni.
Grupės pirmoji ir pati garsiausioji daina buvo „Why Do Fools Fall in Love” (liet. „Kodėl kvailiai įsimyli”), pasirodžiusi 1956 m. Frankie Lymon pradėjus solinę karjerą 1957 m., jo ir grupės populiarumas ėmė mažėti. Frankie Lymon pradėjo vartoti narkotikus, tapo priklausomas nuo heroino ir mirė nuo perdozavimo būdamas 25 metų amžiaus.
Biografija
Ankstyvieji metai: prisijungimas prie grupės „The Teenagers”
Frankie Lymon gimė Harleme, sunkvežimio vairuotojo ir namų šeimininkės šeimoje. Frankie tėvas Howard Lymon dainavo gospelo grupėje „Harlemaires”. Frankie Lymon su broliais Lewis ir Howie dainavo chore „Harlemaire Juniors”. Lymon šeimai teko daug vargti, norint sudurti galą su galu, todėl, dar būdamas dešimties, Frankie įsidarbino parduotuvėje.
Net vaikystėje F. Lymon garsėjo santykiais su dvigubai už jį vyrenėmis moterimis.
Kai Frankie buvo 12 metų, mokyklos talentų šou jis išgirdo vietinę doo-wop grupę „Coupe De Villes”. Berniukas susidraugavo su šios grupės vokalistu Herman Santiago ir tapo grupės nariu. Grupė pakeitė pavadinimą į „The Ermines ir The Premiers”.
Vėliau „The Premiers” persivadino į „The teenagers”. Grupė išgarsėjo, kai sužavėjo grupės „The Valentines” vokalistą Richard Barrett. Jis suorganizavo „The Teenagers“ perklausą su įrašų prodiuseriu George Goldner. Nors perklausos metu pagrindinis vokalistas buvo H. Santiago, tačiau prodiuseris pastebėjo Frankie talentą ir pasiūlė jam tapti pagrindiniu vokalistu. Taip Frankie Lymon išgarsino „The Teenagers” su daina „Why Do Fools Fall in Love”.
„Why Do Fools Fall in Love”: išgarsėjimas ir sėkmė
G. Goldner įregistravo kvintetą į Gee Records kompaniją ir daina „Why Do Fools Fall in Love” tapo singlu jau 1956 m. sausį. Singlas karaliavo Billboard R&B muzikos topų lentelėje 5 savaites.
Antroji garsiausia grupės daina buvo „I Want You to Be My Girl” (liet. „Aš noriu, kad tu būtum mano mergina”). Daina „Goody Goody” (liet. „Geručiukas”) taip pat sulaukė didelio populiarumo.
Blėstant „I Want You to Be My Girl” populiarumui, grupė „The Teenagers” persivadino „Frankie Lymon and The Teenagers”.
Solo karjera
1957 m. vieno koncertinio turo po Europą metu grupė „Frankie Lymon & the Teenagers” iširo. Koncertuojant Londone, G. Goldner ėmė raginti Frankie Lymon dainuoti solo, todėl dažnai suteikdavo jam galimybę per koncertus pasirodyti vienam. F. Lymon galutinai paliko grupę 1957 m. rugsėjį.
Kaip solo atlikėjas, Lymonas nebuvo toks populiarus, koks jis buvo koncertuodamas su grupe. Populiariausia jo solo atliekama daina buvo „Little Bitty Pretty One“ (liet. „Mažutė gražutė”).
Nuo 15 metų F. Lymon tapo priklausomas nuo heroino, todėl jo karjera pradėjo ristis žemyn. Viename interviu 1967 m. vaikinas pasakojo, kad narkotikų jam pirmą kartą pasiūlė moteris, kuri už jį buvo dvigubai vyresnė. 1961 m. Roulette Records (įrašų kompanija, vadovaujama Morris Levy) nutraukė sutartį su F. Lymon. Tada dainininkas ėmė gydytis nuo narkotikų priklausomybės.
Vėlesni metai ir mirtis
F. Lymon pradėjo bendrauti su Elizabeth Waters. 1964 m. sausį jiedu susituokė. Tačiau ši santuoka buvo nelegali, nes E. Waters vis dar buvo susituokusi su kitu vyru. F. Lymon nutraukė santuoką ir išvyko į Los Andželą, kur užmezgė romantiškus santykius su Zola Taylor. Pasak Z. Taylor, jiedu susituokė 1965 m. Tačiau santuoka greit nutrūko dėl F. Lymon priklausomybės narkotikams. Tačiau Z. Taylor neturėjo jokių dokumentų, įrodančių jų santuoką.
Tais pačiais metais F. Lymon buvo paimtas į JAV armiją ir išsiųstas į Džordžiją. Ten dainininkas įsimylėjo mokytoją Elmira Eagle. Jie susituokė 1967 m. birželį. Po karinės tarnybos jis atsikraustė gyventi pas savo žmoną.
1968 m. F. Lymon grįžo į Niujorką ir vėl pradėjo įrašinėti dainas. Roulette Records norėjo išleisti F. Lymon įrašus. Dainininkas, būdamas savo senelės namuose, kur užaugo, šventė savo sėkmę vartodamas heroiną (nors jau buvo nevartojęs 3 metus nuo tada, kai pateko į kariuomenę). 1968 m. vasario 27 d. dainininkas buvo rastas negyvas. Jis mirė perdozavęs narkotikų. Tuo metu jam buvo 25 m..
Teisinės problemos
F. Lymon problemos nesibaigė jam mirus. R’n’B dainininkė Diana Ross grąžino dainą „Why Do Fools Fall in Love” į Top 10 1981 m. Tada prasidėjo ginčai dėl F. Lymon turto paveldėjimo. Zola Taylor, Elizabeth Waters ir Elmira Eagle tikino esančios teisėtos našlės (F. Lymon nebuvo išsiskyręs su Z. Taylor ir E. Waters, kai susituokė su E. Eagle). 1986 m. prasidėjo teismai dėl F. Lymon turto.
Nustatyti, kas yra tikroji turto paveldėtoja, buvo sunku dėl kelių priežasčių. E. Waters jau buvo ištekėjusi, kai susituokė su F. Lymon; vėliau ji išsiskyrė su pirmuoju vyru, bet tai buvo jau po jos santuokos su F. Lymon. Z. Taylor tvirtino, kad susituokė su dainininku 1965 m., bet neturėjo jokių tai įrodančių dokumentų. F. Lymon santuoką su E. Eagle buvo galima įrodyti dokumentais, tačiau, kai dainininkas tuokėsi su E. Eagle, jis nebuvo išssiskyręs su kitomis savo žmonomis. Pirmasis teismo sprendimas buvo palankus E. Waters, tačiau E. Eagle šį sprendimą apskundė. 1990 m. teismas turtą priteisė paskutiniajai F. Lymon žmonai.
Įtaka
Nors gyvavo trumpai, „Frankie Lymon & the Teenagers” padarė didelę įtaką roko ir R’n’B atlikėjams. Ši grupė labiausiai įkvėpė „The Jackson 5” ir jų vokalistą Michael Jackson.
Su Frankie Lymon muzika ir jo gyvenimo istorija geriausiai supažindina biografinis 1998 m. Gregory Nava sukurtas filmas „Why Do Fools Fall in Love”. Šis filmas komiškai pasakoja dainininko gyvenimo istoriją jo trijų žmonų akimis.
„Frankie Lymon & the Teenagers” diskografija
Singlai
1956-01: „Why Do Fools Fall In Love”/ „ Please Be Mine”
1956-04: „I Want You To Be My Girl” / „I’m Not A Know It All”
1956-07: „I Promise To Remember”/ „Who Can Explain”
1956-10: „The ABC’s Of Love” / „Share”
1957-02: „I’m Not A Juvenile Delinquent”/ „Baby, Baby”
1957-04: „Paper Castles” / „Teenage Love”
1957-05: „Love Is A Clown” / „Am I Fooling Myself Again”
1957-06: „Out In The Cold Again” / „Miracle In The Rain”
1957-07: „Goody Goody”/ „Creation Of Love”
1957-12: „Everything To Me” / „Flip Flop”
Albumas
1956: The Teenagers Featuring Frankie Lymon
Frankie Lymon solo diskografija
Singlai
1957: „My Girl” / „So Goes My Love”
1957: „Little Girl” / „It’s Christmas Once Again”
1958: „Thumb Thumb” / „Footsteps”
1958: „Portable On My Shoulder” / „Mama Don’t Allow It”
1958: „Only Way To Love” / „Melinda”
1959: „Up Jumped A Rabbit” / „No Matter What You’ve Done”
1959: „What A Little Moonlight Can Do” / „Before I Fall Asleep”
1959: „Goody Good Girl” / „I’m Not Too Young To Dream”
1960: „Little Bitty Pretty One” / „Creation Of Love”
1960: „Buzz Buzz Buzz” / „Waitin' In School”
1961: „Jailhouse Rock” / „Silhouettes”
1961: „Change Partners” / „So Young (And So In Love)”
1961: „Young” / „I Put The Bomp”
1964: „To Each His Own” / „Teacher, Teacher”
1964: „Somewhere” / „Sweet And Lovely”
1968: „I’m Sorry” / „Seabreeze”
Albumai
1956: Frankie Lymon And The Teenagers
1957: Frankie Lymon at the London Palladium
1958: Rock & Roll with Frankie Lymon
Nuorodos
Šaltiniai
Rokenrolo atlikėjai
JAV dainininkai
|
205663
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/MTV%20Europos%20muzikos%20apdovanojimai%202007
|
MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007
|
MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007 – keturioliktoji ceremonija, kuri vyko Miunchene, Vokietijoje, 2007 m. lapkričio 1 d. Juos vedė hiphopo legenda – Snoop Dogg. Buvo sulaukta daugiausiai MTV Europos muzikos apdovanojimuose balsų – 78 mln.
Daugiausiai apdovanojimų – 2 – laimėjo Avril Lavigne.
Nominacijos
Laimėtojai yra paryškinti.
Labiausiai užkrečiama daina
Beyoncé ir Shakira – „Beautiful Liar“
Nelly Furtado – „All Good Things (Come to an End)“
Avril Lavigne - „Girlfriend“
Mika - „Grace Kelly“
Rihanna (feat. Jay-Z) - „Umbrella“
Amy Winehouse - „Rehab“
Vaizdo klipas-žvaigždė
Bat for Lashes – „What's a Girl to Do?“
The Chemical Brothers – „The Salmon Dance“
Foo Fighters - „The Pretender“
Justice – „D.A.N.C.E“
Justin Timberlake – „What Goes Around... Comes Around“
Kanye West – „Stronger“
Metų albumas
Akon - Konvicted
Nelly Furtado - Loose
Avril Lavigne - The Best Damn Thing
Linkin Park - Minutes To Midnight
Amy Winehouse - Back To Black
Geriausias solo atlikėjas
Christina Aguilera
Nelly Furtado
Avril Lavigne
Mika
Rihanna
Justin Timberlake
Geriausia grupė
Fall Out Boy
Good Charlotte
Linkin Park
My Chemical Romance
Tokio Hotel
„Nauji Europos garsai“
Bedwetters
Firma
Yakup
Geriausias roko atlikėjas
30 Seconds to Mars
Evanescence
Fall Out Boy
Linkin Park
My Chemical Romance
Geriausias Urban atlikėjas
Beyoncé
Gym Class Heroes
Rihanna
Timbaland
Justin Timberlake
Kanye West
Geriausi gyvo garso pasirodymai
Arctic Monkeys
Beyoncé
Foo Fighters
Muse
Justin Timberlake
Geriausias tarptautinis atlikėjas
30 Seconds to Mars
Depeche Mode
Fall Out Boy
My Chemical Romance
Tokio Hotel
Atlikėjų pasirinkimas
Amy Winehouse
„Išlaisvink savo mintis“
Anton Anabele
Regioninės nominacijos
Geriausias Jungtinės karalystės ir Airijos atlikėjas
Arctic Monkeys
Klaxons
Muse
Mark Ronson
Amy Winehouse
Geriausias Danijos atlikėjas
Dúné
Nephew
Suspekt
Trentemoller
Volbeat
Geriausias Suomijos atlikėjas
HIM
Ari Koivunen
Negative
Nightwish
Sunrise Avenue
Geriausias Norvegijos atlikėjas
El Axel
Karpe Diem
Lilyjets
Pleasure
Aleksander With
Geriausias Švedijos atlikėjas
The Ark
Laakso
Neverstore
Timo Räisänen
Those Dancing Days
Geriausias Vokietijos atlikėjas
Beatsteaks
Bushido
Juli
Sido
Sportfreunde Stiller
Geriausias Italijos atlikėjas
Elisa
J-Ax
Irene Grandi
Negramaro
Zero Assoluto
Geriausias Olandijos ir Belgijos atlikėjas
Goose
Opgezwolle
Gabriel Rios
Tiësto
Within Temptation
Geriausias Prancūzijos atlikėjas
Booba
Fatal Bazooka
Justice
Bob Sinclar
Soprano
Geriausias Lenkijos atlikėjas
Monika Brodka
Ania Dąbrowska
Doda
Kasia Nosowska
O.S.T.R.
Geriausias Ispanijos atlikėjas
Dover
El Sueño De Morfeo
La Quinta Estación
Mala Rodriguez
Violadores del Verso
Geriausias Rusijos atlikėjas
A-Studio
Dima Bilan
Sergey Lazarev
MakSim
Nu Virgos
Geriausias Rumunijos atlikėjas
Alex
Activ
Andrea Banica
DJ Project
Simplu
Geriausias Portugalijos atlikėjas
Blasted Mechanism
Buraka Som Sistema
Fonzie
Sam The Kid
Da Weasel
Geriausias Adrijos jūros šalių atlikėjas
Dubioza kolektiv
Hladno pivo
Jinx
Siddharta
Van Gogh
Geriausias Baltijos šalių atlikėjas
Double Faced Eels
Jurga
Skamp
The Sun
Tribes of the City
Geriausias Arabijos atlikėjas
Nancy Ajram
Elissa
Mohamed Hamaki
Tamer Hosny
Rashed Al-Majed
Geriausias Vengrijos atlikėjas
Ákos
Heaven Street Seven
The Idoru
The Moog
Neo
Geriausias Turkijos atlikėjas
Ceza
Kenan Doğulu
Sertab Erener
Nil Karaibrahimgil
Teoman
Geriausias Ukrainos atlikėjas
Esthetic Education
Gaitana
Lama
Okean Elzy
VV
Geriausias Afrikos atlikėjas
Chameleone
D'banj
Hip Hop Pantsula
Jua Cali
Samini
Pasirodymai
Foo Fighters - „The Pretender / God Save the Queen“
Mika - „Grace Kelly“
Avril Lavigne - „Hot“
My Chemical Romance - „Teenagers“
Amy Winehouse - „Back to Black“
will.i.am - „I Got It From My Mama“
Nicole Scherzinger (feat. will.i.am) - „Baby Love“
Babyshambles - „Delivery“
Bedwetters - „A Dramatic Letter to Conscience“
Tokio Hotel - „Monsoon“
Pranešėjai
Benji Madden ir Joel Madden – pristatė „Metų albumo“ nominaciją
Michael Stipe – pristatė „Atlikėjų pasirinkimo“ apdovanojimą
Lewis Hamilton – pristatė „Labiausiai užkrečiamos dainos“ nominaciją
Dave Grohl ir Kelly Rowland – pristatė „Vaizdo klipo-žvaigždės“ nominaciją
Franka Potente ir Serj Tankian – pristatė „Geriausio roko atlikėjo“ nominaciją
Didier Drogba ir Lily Cole – pristatė „Geriausios grupės“ nominaciją
Wyclef Jean ir Craig David – pristatė „Geriausio Urban atlikėjo„ nominaciją
Joss Stone ir Paul van Dyk – pristatė „Geriausio tarptautinio atlikėjo“ nominaciją
Boris Becker ir Jens Lehmann – pristatė „Geriausių gyvo garso pasirodymų“ nominaciją
John Heder – pristatė „Geriausio solo atlikėjo“ nominaciją
Nuorodos
MTV Europa oficialus puslapis
MTV Europos muzikos apdovanojimų oficialus puslapis
MTV Europos muzikos apdovanojimai
Miunchenas
|
557285
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilius%20Armanavi%C4%8Dius
|
Vilius Armanavičius
|
Vilius Armanavičius (g. 1995 m. gegužės 8 d.) – Lietuvos futbolininkas, vidurio saugas.
Karjera
FC Stumbras
Profesionalo karjerą pradėjo FC Stumbras. Šiame klube žaidė nuo 2015 m. Kitados buvo vienas iš pagrindinių žaidėjų, o 2018 m. klubas susidūrė su finansinėmis problemomis ir buvo pašalintas iš čempionato.
FK Jonava
2018 m. liepos viduryje perėjo į Jonavos klubą. A lygoje atstovaudamas jonaviškiams sužaidė aštuonerias rungtynes.
FK Atlantas
2019 m. atstovavo Klaipėdos „Atlantui“. A lygoje sužaidė 30 rungtynių ir buvo vienas iš ekipos lyderių.
FC Hegelmann Litauen
2020 m. kovo pabaigoje pasirašė sutartį su FC Hegelmann Litauen, kurie žaidė Pirmoje lygoje ir joje iškovojo sidabro medalius.
2021 m. Hegelann Litauen pateko į A lygą. 2021 m. liepos 31 d. rungtynėse prieš Kėdainių „Nevėžį“ pasižymėjo įvarčiu ir prisidėjo prie varžovų sutriuškinimo rezultatu 6:0.
2021 m. rugpjūčio 27 d. A lygos rungtynėse prieš „Sūduvos“ klubą pelnė įvartį ir rezultatas tapo 1:0 kauniečių naudai. HL nugalėjo čempionato lyderius rezultatu 2:1.
2022 m. kovo 5 d. A lygos rungtynėse prieš FK Kauno Žalgiris pasižymėjo pelnydamas įvartį. Rezultatas tapo 2:1, o „Hegelmann“ ekipa iškovojo pergalę.
2022 m. gruodžio mėn. pasirašyta nauja sutartis (dvejų metų trukmės), tačiau 2023 m. sausio pabaigoje persikėlė į Kazachstano FK Kaspij Aktau klubą.
„Kaspij“ klubas
2023 m. sausio 31 d. tapo žinoma, kad Vilius Armanavičius toliau karjerą tęs Kazachstene.
Aktau „Kaspij“ vasarą susidūrė su finansinėmis problemomis ir atsisakė brangių legionierių.
„Kauno Žalgiris“ klubas
2023 m. liepos 4 d. tapo žinoma, kad žaidėjas karjerą tęs Lietuvoje ir atstovaus „Kauno Žalgiriui“.
2023 m. liepos 7 d. debiutavo klube A lygos rungtynėse prieš FK Panevėžys. Varžovai sutriuškino kauniečius rezultatu 3:0. Žaidėjas pasirodė po keitimo antrame kėlinyje ir spėjo užsidirbti geltoną kortelę.
2023 m. liepos 18 d. pasižymėjo įvarčiu A lygos rungtynėse prieš „Bangos“ klubą.
Statistika
A lygos statistika
Spalvų reikšmės:
Ekipa žaidė A lygoje;
Pirmos lygos ekipa;
Laimėjimai
su FC Stumbras
LFF taurė
nugalėtojai: 2017
su FC Hegelmann Litauen
LFF I lyga
sidabro medalis: 2020 m.
asmeniniai pasiekimai
2020 m. geriausias Pirmos lygos saugas.
Rinktinės
Atstovavo įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms.
Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2021 m. spalio 12 d. rungtynėse prieš švecarus. Žaidėjas pasirodė po keitimo ir žaidė iki finalinio švilpuko. Lietuviai buvo sutriuškinti rezultatu 0:4. Rungtynės vyko LFF stadione, Vilniuje.
Šaltiniai
Nuorodos
alyga.lt svetainė
SOCCERWAY
FLASHSCORE
Transfermarkt
lietuvosfutbolas.lt
Globalsportsarchive
Lietuvos futbolininkai
|
432927
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/2016%20m.%20vasaros%20paralimpin%C4%97s%20%C5%BEaidyn%C4%97s
|
2016 m. vasaros paralimpinės žaidynės
|
2016 m. vasaros paralimpinės žaidynės, arba penkioliktoji vasaros Parolimpiada, vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje, 2016 m. rugsėjo 7–18 dienomis. Tai pirmosios vasaros paralimpinės žaidynės, vykusios miesto-rengėjo žiemos sezonu. Šios žaidynės buvo pirmosios Pietų Amerikos žemyne ir Lotynų Amerikoje, antros – pietų pusrutulyje (pirmosios – Sidnėjuje, 2004 m. vasaros paralimpinės žaidynės) bei pirmos šalyje, kurioje valstybinė kalba – portugalų.
Miesto rinkimai
2001 m. sutartimi tarp Tarptautinio olimpinio komiteto ir Tarptautinio paralimpinio komiteto numatyta, kad miestas, gavęs organizavimo teises 2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, taip pat rengia ir 2016 m. Parolimpiadą. Po 2009 m. spalio 2 d. vykusio trečiojo ir kartu finalinio balsavimo 127-ojoje TOK sesijoje Kopenhagoje teisė organizuoti 2016 m. olimpines ir paralimpines žaidynes atiteko Rio de Žaneirui.
Plėtra ir pasiruošimas
Rio de Žaneiras buvo pirmasis miestas, rengęs tiek Pan Amerikos, tiek Parapan Amerikos žaidynes tais pačiais metais. Šių renginių organizavimas 2007 m. miestui davė patirties daugelio sporto šakų varžybų – kartu ir sporto renginių neįgaliesiems – rengime. Brazilijos paralimpinio komiteto prezidentas Endriu Parsonsas () pastebėjo, jog organizacinės olimpinių ir paralimpinių varžybų komandos palaikė gerus santykius ir kalbėjo „ta pačia kalba“ () tiek, kiek tai leidžia organizacinės galimybės. E. Parsonsas gyrė gerą 2012 m. vasaros paralimpinių žaidynių organizuotumą ir jautė, jog jo komanda pasimokė iš Londono ir visa tai galės pritaikyti Rio žaidynėms.
Arenos
Kaip ir anksčiau, 2016 m. paralimpinės žaidynės vyks daugiausia tose pačiose arenose kaip ir olimpinės žaidynės. Bara da Tižukoje bus daugiausia arenų, skirtų žaidynėms. Kitų arenų bus Kopakabanos paplūdimyje, Marakanos rajone ir Deodoro. Bara da Tižukoje įsikurs ir Olimpinis kaimelis.
Bara grupė
Olimpinis vandens sporto stadionas – plaukimas
Olimpinis žolės riedulio stadionas – 5 ir 7 žaidėjų futbolas
Olimpinis teniso stadionas – vežimėlių tenisas
Olimpinis treniruočių centras – golbolas, dziudo, vežimėlių krepšinis
Riocentras – bočia, sunkumų kilnojimas, stalo tenisas
Rio olimpinė arena – vežimėlių regbis
Deodoro grupė
Nacionalinis šaudymo centras – šaudymas
Fechtavimosi arena – vežimėlių fechtavimas
Nacionalinis jojimo centras – jojimas
Marakanos grupė
Marakanos stadionas – atidarymo ir uždarymo ceremonijos
João Havelange olimpinis stadionas – lengvoji atletika
Maracanazinho – tinklinis sėdomis
Marquês de Sapucaí sambadromas – šaudymas iš lanko
Kopakabanos grupė
Kopakabanos paplūdimys – triatlonas
Flamengo parkas – dviračių sportas ir maratonas
Marina da Glória – buriavimas
Lagoa Rodrigo de Freitas – kanojų irklavimas ir irklavimas
Žaidynės
2016 m. vasaros paralimpinėse žaidynėse bus rungiamasi 22 sporto šakose. Rio žaidynėse vyks dvi naujos rungtys: kanojų irklavimas ir triatlonas.
5 žaidėjų futbolas ()
7 žaidėjų futbolas ()
Bočia ()
Buriavimas ()
Dviračių sportas ()
Plento
Treko
Dziudo ()
Golbolas ()
Irklavimas ()
Jojimas ()
Kanojų irklavimas ()
Lengvoji atletika ()
Paratriatlonas ()
Plaukimas ()
Stalo tenisas ()
Sunkumų kilnojimas ()
Šaudymas ()
Šaudymas iš lanko ()
Tinklinis ()
Vežimėlių fechtavimas ()
Vežimėlių krepšinis ()
Vežimėlių regbis ()
Vežimėlių tenisas ()
Dalyvaujančios šalys
Tarptautinis paralimpinis komitetas slaptu balsavimu nusprendė pašalinti Rusijos delegaciją iš šių žaidynių dėl tarptautinio dopingo vartojimo skandalo, kuomet sportininkų dopingo vartojimas buvo skatinamas ir slepiamas su šalies vyriausybės pritarimu. Kaip ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse, čia dalyvaus pabėgėlių olimpinė rinktinė su nepriklausoma olimpine vėliava. Šioje rinktinėje bus du dalyviai: plaukikas Ibrahim Al Hussein iš Sirijos ir disko metikas Shahrad Nasajpour iš Irano.
Susiję straipsniai
Lietuva 2016 m. vasaros paralimpinėse žaidynėse
Šaltiniai
Nuorodos
Rio de Žaneiras 2016 – oficialus tinklalapis
Rio de Žaneiras 2016 iš TPK
Paralimpinis sportas
2016 sporte
|
440483
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Dirvinis%20bobramunis
|
Dirvinis bobramunis
|
Dirvinis bobramunis (Anthemis arvensis) – astrinių (Asteraceae) šeimos bobramunių (Anthemis) genties augalas. Natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze, vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Makaronezijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje, retesnis šiaurinėje dalyje.
Ekologija
Auga laukuose, daržuose, šiukšlynuose, šlaituose, pakelėse, ariamoje žemėje. Šviesomėgis. Mėgsta nekalkingą, rūgštų dirvožemį, sausesnes vietas. Piktžolė.
Biologija
Tai vienmetis, pilkšvas, apaugęs prigludusiais plaukeliais, 10-50 cm aukščio augalas. Stiebas gana tvirtas, išsišakojęs. Lapai pražanginiai, pailgi, dukart plunksniškai suskaldyti, pagrindinė lapo gysla dantyta, sparnuota.
Graižai 2-3 cm skersmens, ant ilgų žiedynkočių. pavieniai graižai šakų viršūnėse. Skraistė plaukuota, dvieilė. Žiedynsostis kūgiškas, korėtas, apaugęs lancetiškais, dygliškais žvyneliais. Žiedai dvejopi: kraštiniai liežuviški, balti, dažniausiai nevaisingi, viduriniai vamzdiški, geltoni, dvilyčiai, jų gausu. Kuokeliai penki.
Žydi birželio-spalio mėnesiais. Vaisiai – nupjautos piramidės formos, keturbriauniai, šiurkštūs, pilkai geltoni lukštavaisiai; kraštiniai stambesni už vidurinius. Vienas augalas subrandina 4400-30000 sėklų.
Gana reta forma monocephala – stiebas nešakotas, status, prie jo prigludę lapai. Graižas vienas, viršūninis.
Porūšiai
Yra išskiriami keturi porūšiai ir du varietetai (Gali būti, kad tai sinonimai):
Anthemis arvensis subsp. arvensis
Anthemis arvensis subsp. cyllenea (Halácsy) R.Fern.
Anthemis arvensis subsp. incrassata (Loisel.) Nyman
Anthemis arvensis subsp. sphacelata (C. Presl) R. Fern.
Anthemis arvensis var. agrestis (Wallr.) DC.
Anthemis arvensis var. arvensis
Naudojimas
Antžeminėje dalyje yra gydomųjų medžiagų. Liaudies medicinoje naudojami žiedynai, iš jų gaminami preparatai, skirti geltligės, migrenos ir kepenų ligų gydymui. Arbata tonizuoja virškinamojo trakto darbą.
Dirvinis bobramunis darželiuose auginamas kaip dekoratyvinis augalas.
Nuorodos
Dirvinio bobramunio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org (anglų k.)''
Anthemis arvensis Nature Gate (anglų k.)
Anthemis arvensis Missouri Plants (anglų k.)
Literatūra
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 126 p.
Astriniai
Piktžolės
Vaistiniai augalai
Išnašos
|
508377
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Akera
|
Akera
|
Akera (, ) – upė, tekanti Azerbaidžane (Kalnų Karabache); Arakso kairysis intakas. Prasideda Karabacho kalnyne. Upės ilgis – 128 km. Teka per Kubadlio ir Zangelano rajonus bei Armėnijos–Azerbaidžano pasieniu.
Didžiausias intakas – Vorotanas.
Nuolydis tarp ištakų ir žiočių – 2812 m. Upės vandenys naudojami drėkinimui. Veisiasi upėtakiai ir arktiniai omuliai.
Azerbaidžano upės
Kalnų Karabachas
|
282027
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas%20Mizaras
|
Vytautas Mizaras
|
(g. 1974 m. rugpjūčio 20 d. Babruose, Lazdijų rajonas) – Lietuvos teisininkas. Konstitucinio Teismo teisėjas, VU TF Privatinės teisės katedros vedėjas, profesorius.
Biografija
Baigė Avižienių pradžios mokyklą, 1992 m. – Veisiejų vidurinę mokyklą (pastarąją aukso medaliu). 1992–1997 m. studijavo VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją. Gavęs stipendiją, 1997–1998 m. studijavo Frankfurto universitete, labai gerai () baigė podiplomines teisės studijas, teisės magistras (LL. M.).
1998–2002 m. studijavo VU Teisės fakulteto doktorantūroje, 2002 m. gegužės 23 d. apgynė disertaciją tema „Civiliniai autorių teisių gynimo būdai“ (vėliau išleido to paties pavadinimo monografiją), socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras. 2009 m. gegužės 5 d. atliko habilitacijos procedūrą (tyrimo tema „Autorių teisių apsaugos ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo teoriniai ir praktiniai aspektai“).
Gavęs stipendijas (skirtas jauniesiems mokslininkams), stažavosi Pavijos universitete (tyrimų apsikeitimų ES Phare programa, Italija, 1999), J. V. Gėtės universitete (Vokietija, 2003 m., 2006 m. sausio mėn.), Miuncheno Makso Planko intelektinės nuosavybės, konkurencijos ir mokesčių teisės institute (Vokietija, 2001 m. birželio-gruodžio mėn., 2006 m. liepos-rugsėjo mėn., 2007 m. rugpjūčio-lapkričio mėn., 2008 m. liepos-gruodžio mėn., 2010 m. liepos-gruodžio mėn.).
Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. VU Teisės fakulteto asistentas, nuo 2002 m. balandžio 1 d. lektorius, 2003–2015 m. rugpjūčio 31 d. VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – VU TF Privatinės teisės katedros) vedėjas. VU Teisės fakultete dėsto teisės specialybės kursus (intelektinės nuosavybės teisė, prievolių teisė, deliktų teisė).
1999 m. rugsėjo mėn. – 2001 m. liepos mėn. LR teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais (koordinavo LR civilinio kodekso projekto ir LR civilinio proceso kodekso projekto rengimą ir priėmimą), Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys (2002–2005 m.); 2002 m. spalio 17 d. – 2006 m. praktikuojantis advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“ vadybininkas, patarėjas (sritis – verslo teisė).
Dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose.
LR civilinio kodekso komentarų, įvairių knygų bendraautoris. Skelbia straipsnius intelektinės nuosavybės teisės, atskirų sutarčių rūšių temomis Lietuvos ir užsienio teisės mokslo leidiniuose.
Moka vokiečių, rusų, anglų kalbas, turi prancūzų kalbos pagrindus.
Bibliografija
Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai (monografija).
The structure of intellectual property law: can one size fit all? (Red. Annette Kur, Vytautas Mizaras, 2011)
Narystė profesinėse organizacijose
Lietuvos advokatūra (buvo)
Nuo 2007 m. International Association for the Advancement of Teaching and Research in Intellectual Property (ATRIP)
Apdovanojimai
2013 m. „Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai“ Metų pergalė (už apgintą piliečių susirinkimų laisvę);
2015 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius;
2019 m. Italijos Respublikos vado ordinu „Už nuopelnus“.
Šaltiniai
Lietuvos verslo teisės advokatai
Autorių teisių mokslininkai
|
171644
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Reumatin%C4%97%20liga
|
Reumatinė liga
|
Reumatinės ligos (rheumatismus; gr. rheumatismos – „tekėjimas“) – grupė ligų, kuriomis sergant pasireiškia sisteminis jungiamojo audinio bei judamojo aparato pažeidimas. Tokių susirgimų priskaičiuojama daugiau nei 200, jiems priskiriami artrozė, reumatoidinis artritas. Sergant reumatinėmis ligomis, pažeidžiami raumenys, sausgyslės, raiščiai, sąnariai, kremzlės, stuburas.
Reumatinės ligos gali būti skirstomos į degeneracines (pvz., osteoartritas), kurioms atsirasti turi įtakos senėjimo procesai, ir uždegimines (pvz., reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, ankilozuojantis spondilitas (Bechterevo liga), reumatinė polimialgija, reaktyvinis artritas, dermatomiozitas).
Sergant reumatinėmis ligomis, pasireiškia tokie simptomai, kaip raumenų, sąnarių skausmai, sąnario patinimas, sustingimas, karščiavimas, stuburo ar sąnario lankstumo sutrikimas, taip pat judėjimo sutrikimas, nuolatinis nuovargis.
Medicinos šaka, tirianti reumatines ligas, vadinama reumatologija.
Reumato terminą () pirmasis pavartojo senovės graikų gydytojas Galenas (II m. e. a.).
Išnašos
Reumatologija
Uždegiminės ligos
|
304669
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gary%20Thain
|
Gary Thain
|
Gary Thain (pilnas vardas ir pavardė Gary Mervin Thain, 1948 m. gegužės 15 d., Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje – 1975 m. gruodžio 8 d.) – boso gitaristas, žinomas kaip Jungtinės Karalystės roko grupės Uriah Heep narys.
Biografija
Gary Thain kaip grupės The New Nadir narys atvyko iš Naujosios Zelandijos į Londoną, kur kartą sugrojo jam session su Jimi Hendrix. 1969 m. grupė iširo.
Po to jis tapo grupės Keef Hartley Band nariu, kurios sudėtyje 1971 m. gastroliavo kartu su Uriah Heep. Pastarosios grupės muzikantai atkreipė į jį dėmesį ir 1972 m. vasario mėn. jis tapo Uriah Heep boso gitaristu, pakeitęs Mark Clarke. Uriah Heep jis grojo iki 1975 m. vasario mėn. Paskutinio koncertinio turo su Uriah Heep metu per koncertą Moody Coliseum, Dalase, jis patyrė stiprų elektros srovės smūgį ir rimtai nukentėjo. Grupės gastrolės dėl to buvo nutrauktos. Apie tą laiką jis taip pat užsikrėtė venerine liga, kurios negalėjo išsigydyti, bei tapo priklausomas nuo narkotikų. Dėl to jis nebegalėjo gerai atlikti savo darbo, buvo atleistas iš grupės ir pakeistas buvusiu grupės King Crimson boso gitaristu ir vokalistu John Wetton.
Gary Thain grojimo stilius buvo ryškus, išsiskyrė puikiomis, melodingomis bosinės gitaros partijomis. Jis grojo įrašant keturis Uriah Heep albumus – Demons and Wizards, The Magician's Birthday, Sweet Freedom ir Wonderworld, taip pat dalyvavo koncertinio albumo Uriah Heep Live įrašuose.
Gary Thain buvo rastas negyvas savo namuose Norwood Green 1975 m. gruodžio 8 d. Mirties priežastis – kvėpavimo nepakankamumas, sukeltas heroino perdozavimo. Jam buvo 27 metai.
Priskiriamas vadinamajam klubui „27“, kurį sudaro reikšmingos įtakos roko ir bliuzo muzikai turėję muzikantai, mirę 27 metų (Brian Jones, Jimi Hendrix, Janis Joplin, Jim Morrison, Kurt Cobain ir kt.).
Diskografija
Champion Jack Dupree
Scoobydoobydoo (1969)
Martha Velez
Fiends and Angels (1970)
Keef Hartley Band
Halfbreed (1969)
The Battle of North West Six (1969)
The Time is Near (1970)
Little Big Band Live at The Marquee 1971 (1971)
Overdog (1971)
72nd Brave (1972)
Miller Anderson
Bright City (1971)
Pete York Percussion Band
The Pete York Percussion Band (1972)
Uriah Heep
Demons and Wizards (1972)
The Magician's Birthday (1972)
Live (1973)
Sweet Freedom (1973)
Wonderworld (1974)
Ken Hensley
Proud Words on a Dusty Shelf (1973)
Nuorodos
Oficiali svetainė
Neoficiali svetainė
Naujosios Zelandijos asmenybės
|
200785
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Grigalius%20Chodkevi%C4%8Dius
|
Grigalius Chodkevičius
|
Grigalius Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, , apie 1505 m. – 1572 m. lapkričio 9 d.) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos bajorų, grafų Chodkevičių giminės. Tėvas Aleksandras Chodkevičius, motina Vasilisa Jaroslavovna Golovčinska. Chodkevičių giminės Supraslio šakos pradininkas.
Šeima
Žmona Kotryna Višniovecka, vaikai:
Andrius Chodkevičius (1549–1575 m.), Mogiliovo seniūnas.
Aleksandras Chodkevičius, Gardino ir Mogiliovo seniūnas.
Aleksandra Chodkevičiūtė, jos vyras Romanas Sanguška, dukterys Fedia Sanguškaitė, Aleksandra Sanguškaitė.
Ona Chodkevičiūtė, jos vyras Povilas Sapiega, vaikai Elžbieta Sapiegaitė, Jonas Petras Sapiega, Sofija Sapiegaitė.
Sofija, jos vyras Oršos seniūnas ir Smolensko vaivada Filonas Kmita (1530–1587).
Jaunystėje gyveno Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūmuose Karaliaučiaus pilyje, buvo veikiamas reformacijos.
Valstybės tarnyba
1544–1559 m. Lietuvos pakamaris, 1546–1551 m. Kauno, 1563–1569 m. Gardino, 1564–1569 m. Mogiliavo seniūnas, 1546–1549 m. Vilkijos, 1551–1563 m. Karmėlavos ir 1551–1555 m. Rumšiškių valdytojas arba laikytojas. 1559–1564 m. Trakų kaštelionas, 1564–1572 m. Vilniaus kaštelionas, 1561–1566 m. Lietuvos lauko etmonas, nuo 1566 Lietuvos didysis etmonas.
Darbai
1558 m. Podolėje sumušė Krymo totorius, 1564 m. su Mikalojumi Radvila Ruduoju Ulos mūšyje – rusų kariuomenę, 1567 m. Lyvžemyje – švedus. Gindamas LDK savarankiškumą priešinosi 1569 m. unijai su Lenkija. Savo Zabludovo dvare prie Balstogės globojo iš Rusijos 1566 m. pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir P. Mstislavecą, 1568 m. įsteigė jiems slavišką spaustuvę. 1567 m. pastatydino cerkvę su prieglauda.
Genealogija
Šaltiniai
Nuorodos
Genealogija
|-
Grigalius
Trakų kaštelionai
Vilniaus kaštelionai
Lietuvos lauko etmonai
Lietuvos didieji etmonai
Vitebsko vaivados
Kijevo vaivados
Lietuvos didieji pakamariai
Mogiliovo seniūnai
Kauno seniūnai
Gardino seniūnai
Vilkijos seniūnai
ATR pasaulietiniai senatoriai
|
323864
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Narky%C4%8Diai
|
Narkyčiai
|
Narkyčiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 9 km nuo Jasų. Stūkso Narkyčių piliakalnis, išlikusi Narkyčių dvaro sodyba.
Gyventojai
Šaltiniai
Zarasų rajono savivaldybės gyvenvietės
|
156592
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Abajangas
|
Abajangas
|
Abajangas (Abaiang), Apiaia, Šarlotės sala (Charlotte Island) – koralinis atolas Kiribatyje, Gilberto salyne; sudaro 6 salelės. 5500 gyv. (2005 m.). Pagrindinė gyvenvietė – Taburao. Sausumos plotas – 16 km². Lagūna 232,5 km² ploto, laivuojama. Išvežama kopra. Abiangą 1788 m. atrado anglų jūrininkas Tomas Gilbertas.
Šaltiniai
Gilberto salos
|
613204
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85mokslas%20prie%C5%A1%20Amerik%C4%85%20%28miniserialas%29
|
Sąmokslas prieš Ameriką (miniserialas)
|
Sąmokslas prieš Ameriką () – amerikiečių alternatyvios istorijos TV miniserialas, sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojo – Philip Roth – romaną. Serialas buvo rodomas per HBO nuo 2020 m. kovo 16 iki balandžio 20 d.
Siužetas
Seriale vaizduojama kitokia Amerikos istorija Antrojo pasaulinio karo metu. Istorija perteikiama Niuarke, Naujajame Džersyje gyvenančios darbininkų klasės žydų šeimos akimis. Pasakojama apie aviacijos didvyrio ir ksenofobo populisto Čarlzo Lindbergo politinį iškilimą. Jis tampa prezidentu ir veda šalį fašizmo keliu.
Aktoriai
Aktorius – vaidmuo
Morgan Spector – Hermanas Levinas
Zoe Kazan – Elžbieta „Besė“ Levin
Winona Ryder – Evelina Finkel
John Turturro – Rabinas Lajonelis Bengelsdorfas
Anthony Boyle – Alvinas Levinas
Michael Kostroff – Šepsis Tirčvelas
David Krumholtz – Montis Levinas
Azhy Robertson – Filipas Levinas
Caleb Malis – Senfordas „Sendis“ Levinas
Jacob Laval – Seldonas Višnou
Šaltiniai
Nuorodos
Oficiali svetainė
JAV televizijos serialai
Dramos (serialai)
|
89046
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Plung%C4%97s%20rajono%20savivaldyb%C4%97s%20taryba%202003%E2%80%932007%20m.
|
Plungės rajono savivaldybės taryba 2003–2007 m.
|
Plungės rajono savivaldybės taryba – Plungės rajono savivaldybės atstovaujamoji institucija, išrinkta 2002 m. gruodžio 22 d.
Partijos
Rinkimai įvyko 2002 m. gruodžio 22 d. Rinkimuose gavo vietų:
Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) – 6
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 4
Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (NKS) – 3
Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) (TSLK) – 3
Liberalų demokratų partija (LLDP) – 2
Lietuvos centro sąjunga (LCS) – 2
Naujoji sąjunga (socialliberalai) (NS) – 2
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDSP) – 2
Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) – 1
Tarybos nariai
Tarybos nariai, kurių įgaliojimai nutrūko prieš terminą
Nuorodos
Oficiali svetainė
2003
2003 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
|
618126
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Katav%20Ivanovskas
|
Katav Ivanovskas
|
Katav Ivanovskas () – miestas Rusijoje, Čeliabinsko srityje, 260 km į pietvakarius nuo Čeliabinsko, Pietų Uralo kalnuose, prie Katavo upės. Rajono centras. Atvesta geležinkelio šaka iš Jurjuzanės, keliai į Jurjuzanę, Ust Katavą. Statybinių medžiagų (cemento) pramonė, veikia litavimo, mechaninių įrengimų gamyklos. Yra kultūros namai, Šv. Jono Krikštytojo cerkvė (1824 m.).
Istorija
Gyvenvietė įkurta 1755 m., apylinkėse pradėjus kasti geležies rūdą ir pastačius vieną svarbiausių šalyje ketaus lydimo gamyklų. Nuo 1933 m. – miesto tipo gyvenvietė, nuo 1939 m. – miestas.
Šaltiniai
Čeliabinsko srities miestai
|
431585
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/ArtRave%3A%20The%20Artpop%20Ball
|
ArtRave: The Artpop Ball
|
Artrave: The Artpop Ball Tour (stilizuotai ArtRave: The ARTPOP Ball Tour) – tai ketvirtasis amerikiečių atlikėjos Lady Gaga koncertinis turas. Šis turas yra skirtas albumo Artpop (2013) reklamai. Pirmosios koncertinio turo datos paskelbtos socialiniame tinklalapyje Facebook, Gruodžio 3 dieną, 2013. Pirmieji koncertai vyks Šiaurės Amerikoje.
Dainų sąrašas
"Artpop"
"G.U.Y."
"Donatella"
"Venus"
"Manicure"
"Just Dance"
"Poker Face"
"Telephone"
"Partynauseous" (Interliudija)
"Paparazzi"
"Do What U Want"
"Dope"
"You And I (daina)"
"Born This Way"
"Jewels 'n' Drugs" (Interliudija)
"The Edge of Glory"
"Judas"
"Aura"
"Sexxx Dreams"
"Mary Jane Holland"
"Alejandro"
"Ratchet" (Interliudija)
"Bad Romance"
"Applause"
"Swine"
Papildomai
"Gypsy"
Šaltinis -
Užrašai
Fort Lauderdeilo koncerto metu, Lady Gaga pristatė iki šiol neišleistą dainą "Partynauseous", kurią kartu įrašė su reperiu Kendrick Lamar.
Koncerto metu Niujorke, prie atlikėjos prisijungė amerikiečių reperis T.I., su kuriuo atliko dainą "Jewels n' Drugs".
Sent Paulo koncerto metu Gaga atliko dainos "the Queen" akapelos versiją.
Kalgario koncerto metu Lady Gaga atliko dainos "Hair" trumpąją versiją.
Turo datos
Atidėti pasirodymai
Užrašai
Pakeitimai
Koncertas Vašingtone, kuris buvo planuotas Gegužės 15, 2014, dėl NBA komandos Vašingtono Wizards varžybų, buvo perkeltas į Gegužės 12, 2014, Verizon Center areną.
Koncertas Filadelfijoje, kuris buvo planuotas Gegužės 12, 2014, dėl NBA komandos Vašingtono Wizards varžybų, buvo perkeltas į Gegužės 15, 2014, Wells Fargo Center areną.
Koncertas Sietlo Key arenoje, kuris turėjo vykti 2014 metų gegužės 28 dieną, buvo perkeltas į tų pačių metų rugpjūčio 8 dieną, dėl ūmaus bronchito.
Koncertas Vankuverio Rogers arenoje, kuris turėjo vykti 2014 metų gegužės 30 dieną, buvo perkeltas į tų pačių metų rugpjūčio 9 dieną, dėl ūmaus bronchito.
Festivaliai
Šis koncertas yra vasaros festivalio "Summerfest 2014" dalis
Šis koncertas yra festivalio "Festival d'été de Québec 2014" dalis
Šis koncertas yra festivalio "Ottawa Bluesfest 2014" dalis
Šis koncertas yra festivalio "AIA Real Life: NOW Festival 2014" dalis
Personalas
Lady Gaga – Atlikėja, vokalistė, pianinas
Bobby Campbell – Prodiuseris
Richard Jackson – vaizdo režisierius, choreografas
Brandon Maxwell – mados režisiurius
Roy Bennett – produkcija, šviesų dizaineris
Michael Bearden – muzikos režisierius
Lacee Franks – kūrybos koordinatorius
Alexander Delgado – meno režisierius
Vincent Herbert – prodiuseris iš Streamline
Sonja Durham – prodiusavimo režisierius, Haus of Gaga
Ashley Gutierrez – personalo asistentas
Tara Savelo – makiažas
Frederic Aspiras – plaukų stilistas
Perry Meek – kostiumų dizaineris
Sandra Amador – stilistė
Mary Jo Spillane – kelionių prodiuseris
Peter van der Been – personalo apsauginis
Robert Marshall – personalo apsauginis
Personalo sąrašas sudarytas remiantis ArtRave: The Artpop Ball turo knyga.
Šaltiniai
Lady Gaga koncertiniai turai
2014 m. koncertiniai turai
|
546846
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0kotijos%20futbolo%20var%C5%BEybos%201929%E2%80%931930%20m.
|
Škotijos futbolo varžybos 1929–1930 m.
|
Škotijos futbolo varžybos 1929–1930 m.
prasidėjo 1929 m. rudenį, baigėsi 1930 m. pavasarį;
s turnyras prasidėjo 1929 m. rudenį, finalas įvyko 1930 m.
1929–1930 m. Škotijos pirmasis divizionas
Škotijos pirmasis divizionas – pirmos pakopos, elito divizionas, aukščiausioji futbolo lyga.
Turnyrinė lentelė
Rangers tapo čempionais.
1929–1930 m. Škotijos antrasis divizionas
Škotijos antrasis divizionas – antros pakopos pirmenybės.
Turnyrinė lentelė
Leith Athletic tapo nugalėtojais.
1929–1930 m. Škotijos futbolo taurė
1929–1930 m. Škotijos futbolo taurė buvo 52-asis kasmetinis turnyras.
Rangers nugalėjo finale ir iškovojo šalies futbolo taurę.
Finalo rungtynės
Peržaidimas
Šaltiniai
Nuorodos
RSSSF
Scottish Football Historical Archive
Škotijos futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1929–1930 m.
|
25363
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gn%C4%97jus%20Pomp%C4%97jus%20Didysis
|
Gnėjus Pompėjus Didysis
|
Pompėjus nukreipia čia. Apie kitus Pompėjus skaitykite Pompėjų giminė.
Gnėjus Pompėjus Didysis (Gnaeus Pompeius Magnus 106 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d. – 48 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d.) – žymus Romos karvedys ir politikas. Nors kilęs iš provincijos, jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis).
Jis buvo Marko Licinijaus Kraso priešas ir Julijaus Cezario sąjungininkas. Šie trys politikai dominavo vėlyvojoje respublikoje dėl jų sąjungos, vadinamos Pirmuoju triumviratu. Po Kraso mirties Pompėjus ir Cezaris pradėjo varžytis dėl valdžios Romoje.
Jaunystė ir politinis debiutas
Jo tėvas Pompėjus Strabonas buvo labai turtingas žmogus iš Piceno regiono Italijoje ir jo šeima nepriklausė toms, kurios vadovavo Romos politikai. Tačiau Pompėjus Strabonas lipo per tradicinius cursus honorum, būdamas kvestorium 104 m. pr. m. e., pretoriumi 92 m. pr. m. e., konsulu 89 m. pr. m. e. Pompėjus vos buvo baigęs mokyklą, kai buvo pakviestas tarnauti tėvui per Sąjungininkų karą. Dar būdamas septyniolikos metų jis kovojo 89 m. pr. m. e. su italais ir dalyvaudamas visuose tėvo kariniuose ir politiniuose reikaluose. Taip tęsėsi iki Strabono mirties po dvejų metų. Pagal Plutarchą, simpatizavusį Pompėjui, tuo metu jis buvo labai populiarus ir panašus į Aleksandrą Didijį.
Jo tėvas mirė 87 m. pr. m. e. konflikte tarp Gajaus Marijaus ir Kornelijaus Sulos, palikdamas jaunąjį Pompėjų atsakingą už šeimos reikalus ir turtą. Kol kelerius metus Marijaus grupuotė valdė Italiją, Pompėjus, priklausęs aristokratų frakcijai, laikėsi nuošaly. Sugrįžęs į Romą, jis buvo apkaltintas karo grobio pasisavinimu, bet greitai išteisintas. Tam turėjo įtakos jo sužadėtuvės su teisėjo dukra Antistija. Kai 84 m. pr. m. e. tapo žinoma, kad Sula grįžta iš Pirmojo Mitridato karo į Italiją, Pompėjus nuvyko į Piceną, kur surinko tris legionus, paveldėtus iš tėvo. Jis prisijungė prie Sulos jam atvykus iš Graikijos 83 m. pr. m. e. Sula tikėjosi problemų iš Gnėjaus Papirijaus Karbono režimo ir suprato, kad 23 metų Pompėjus ir trys jo veteranų legionai yra naudingi. Kai Pompėjus (atskleidęs savo karinius sugebėjimus kovoje su jį apsupusiais Marijaus daliniais) galiausiai prisijungė prie Sulos, jis buvo pastarojo sveikinamas su imperatoriaus titulu. Ši sąjunga iškėlė Pompėjaus karjerą, ir Sula, visiškai valdęs Romą kaip diktatorius, privertė Pompėjų išsiskirti ir vesti jo podukrą Emiliją Skaurą, kuri buvo nėščia nuo savo vyro, kad pririštų jaunąjį sąjungininką prie savęs.
Sicilija ir Afrika
Nors dėl jauno amžiaus Pompėjus buvo privatus (neturėjo cursus honorum politinio ar su juo susijusio posto), tačiau turtingas žmogus ir talentingas generolas, vadovaujantis trims veteranų legionams. Be to, jis troško šlovės ir galios. Per likusią karo Italijoje laiką Pompėjus tapo vienu sėkmingiausiu Sulos generolu ir, kai karas Italijoje priartėjo prie pabaigos, Sula pasiuntė Pompėjų prieš Marijaus šalininkus Sicilijoje ir Afrikoje. Su malonumu patenkindamas žento norus ir norėdamas sutvirtinti savo kaip diktatoriaus pozicijas, Sula iš pradžių jį pasiuntė į Siciliją.
82 m. pr. m. e. Pompėjus lengvai užėmė Siciliją, kuri buvo pagrindinis grūdų tiekėjas Romai. O stingant grūdų kiltų badas ir nepasitenkinimas valdžia. Pompėjus numalšino pasipriešinimą griežtom priemonėm: nužudė Gnėjų Papirijų Karboną ir jo sąjungininkus. Nors piliečiai piktinosi jo metodais, jis atsakė viena žymiausių savo citatų: „Ar nenustosite cituoti įstatymus mums, turintiems kalavijus prie šonų?“ Sutriuškinęs priešus Sicilijoje, 81 m. pr. m. e. jis persikėlė į Afrikos provinciją, kur jis nugalėjo Gnėjų Domicijų Ahenobarbą ir Numidijos karalių Hiarbą po įnirtingo mūšio.
Po to tęsėsi pergalės ir Pompėjaus kariai paskelbė jį imperatoriumi. Jis gavo pravardę adulescentulus carnifex („paauglys skerdikas“) dėl jo žiaurumo susidorojant su likusiais priešais. Tais pačiais metais grįžus į Romą, jį entuziastingai sveikino žmonės, o Sula pavadino jį Magnus (Didžiuoju). Daugelis komentatorių mano, kad tai buvo Sulos žiaurus ir ironiškas pokštas. Prireikė daug laiko, kol Pompėjus privertė visus jį taip vadinti.
Pompėjus, nepasitenkinęs tokiais nuopelnais, reikalavo triumfo už pergales Afrikoje. Iš pradžių Sula nesutiko, tada Pompėjus atsisakė paleisti savo legionus ir pasirodė prie Romos vartų su savo reikalavimais. Sula nusileido, įveiktas Pompėjaus įkyrumo. Tačiau norėdamas nuvertinti jo triumfą, Sula iš pradžių triumfavo pats, po to leido triumfuoti Metelui Pijui, o Pompėjų paliko trečią, tikėdamasis, kad iki to laiko triumfai romėnams nusibos. Pompėjus ketino įžengti į Romą tempiamas dramblio. Tačiau jis netilpo pro vartus.
Kvintas Sertorijus ir Spartakas
Pompėjaus karinės šlovės troškimas ir nenoras užsiimti tradicine politine karjera tęsėsi. Po Lepido (kurio kandidatūrą siekiant konsulo posto prieš Sulos norą anksčiau palaikė) maišto pareikalavo prokonsulo galių (nors pats dar nebuvo konsulu) žygiui į Ispaniją kovoti su Kvintu Sertorijum, Marijaus šalininkų generolu. Tačiau aristokratija, bijanti jauno ir sėkmingo generolo, nenorėjo jam suteikti galių. Pompėjus atsisakė paleisti savo legionus, kol jo noras nebus patenkintas. Bet Sertorijus sėkmingai priešinosi Kvintui Cecilijui Metelui Pijui, vienam iš gabiausių Sulos generolų, ir prireikė pasiųsti jam ką nors į pagalbą. Tad Senatas be didelio entuziazmo pasiuntė Pompėjų į Ispaniją su prokonsulo titulu ir su tokiom galiom kaip Metelo.
Pompėjus buvo Ispanijoje penkerius – šešerius metus (76–71 m. pr. m. e.), bet nei jis, nei Metelas nesugebėjo pasiekti aiškios pergalės kovoje su Sertorijum. Bet kai Sertorijaus pareigūnas Markas Perperna Ventonas išdavikiškai jį nužudė 72 m. pr. m. e., karas greitai pasibaigė. Pompėjus lengvai nugalėjo Perperną pirmam mūšy ir visa Ispanija buvo užimta 71 m. pr. m. e. pirmoj pusėj.
Per kelis mėnesius po Sertorijaus mirties Pompėjus atskleidė vieną iš reikšmingiausių savo talentų: nukariautos provincijos organizavimą ir valdymą. Sąžiningi ir dosnūs santykiai išplėtė jo klientūrą per visą Ispaniją ir Pietų Galiją. Kai Krasas kovojo su Spartaku, Pompėjus 71 m. pr. m. e. grįžo į Italiją su savo armija. Žygyje į Romą jis susidūrė su Spartako armijos likučiais, kurie bandė pabėgti. Į nelaisvę paėmė apie 5000 buvusių Spartako karių. Taip Pompėjus prisiėmė, be kitų nuopelnų, Spartako maišto užbaigimo garbę. Tai labai įsiutino Krasą.
Grįžimas į Romą ir išrinkimas konsulu
Nepatenkinti oponentai, ypač Krasas, teigė, kad Pompėjus išsiugdė talentą pasirodyti karo žygyje pavėlavęs ir prisiimti visus nuopelnus už sėkmingą pabaigą. Auganti nesantaika tarp Kraso ir Pompėjaus neišnyko visą dešimtmetį. Romoje Pompėjus buvo kandidatas į konsulo vietą ir nors jis nebuvo sulaukęs teisėto amžiaus, nėjo žemesnių pareigų valstybėje (pvz.: pretoriaus) jo išrinkimas buvo nulemtas. Jo karinė sėkmė pakerėjo žmones, gerbėjai jį laikė geriausiu to meto generolu, o aristokratija žiūrėjo į jį su pavydu. Daug žmonių nustojo jį laikyti aristokratų grupuotės nariu ir tikėjosi per jį atstatyti Sulos atimtas teises ir privilegijas.
71 m. pr. m. e. gruodžio 31 d. Pompėjus įjoja į Romą triumfo vežime kaip paprastas raitelis švęsdamas antrą neteisėtą triumfą už pergales Ispanijoje. Tais metais, būdamas tik 35 m. jis buvo išrinktas konsulu su milžiniška Romos gyventojų parama ir 70 m. pr. m. e. tarnavo kartu su Krasu.
Būnant konsulu Pompėjus atvirai atsiskyrė nuo aristokratijos ir tapo labai populiarus. 69 m. pr. m. e. liaudis jį dievino, o optimatai buvo įtarūs dėl jo ketinimų. Jis pasiūlė ir priėmė įstatymą, sugrąžinusį tribūnams Sulos atimtą galią. Jis su savo milžiniška įtaka prisidėjo prie Lex Aurelia, pasiūlyto pretoriaus Lucijaus Aurelijaus Kotos, kad teisėjai būtų renkami iš senato, raitelių, iždo tribūnų, o ne tik iš senato, kaip įsakė Sula. Priimant abu sprendimus Pompėjų labai rėmė Cezaris, su kuriuo užsimezgė artimesni ryšiai. Sekančius dvejus metus Pompėjus liko Romoj. Jo pirmavimą valstybėje padidino du prokonsuliniai vadovavimai, neturėję precedento Romos istorijoje.
Karas su piratais
67 m. pr. m. e. praėjus dvejiems metams po buvimo konsulu, Pompėjus buvo paskirtas laivyno, turėjusio kariauti su Viduržemio jūrą kontroliuojančiais piratais, vadu. Šis paskyrimas, kaip viskas jo gyvenime, buvo apsuptas ginčų. Konservatyvios senato grupuotės bijojo jo galios. Optimatai darė viską, kad išvengtų paskyrimo. Cezaris buvo vienas iš senatorių nuo pat pradžių palaikiusių Pompėjų. Liaudies tribūnas Aulas Gabinijus, pasiūlęs Lex Gabinia, suteikiančią Pompėjui vadovavimą kare su piratais ir absoliučią kontrolę jūroje ir 50 mylių nuo kranto į žemyno gilumą, padarė Pompėjų viršesnį už kitus armijos vadus Rytuose. Aristokratija karštai pasipriešino įstatymui, bet jis buvo priimtas.
Tuo metu piratai buvo Viduržemio jūros šeimininkai ir plėšdavo ne tik Azijos ir Graikijos pakrančių miestus, bet užpuldavo ir pačią Italiją. Vos gavęs paskyrimą, Pompėjus pradėjo pasiruošimus ir baigė prieš žiemos pabaigą. Jo planai atnešė neįtikėtiną sėkmę. Pompėjus padalino Viduržemio jūrą į trylika sričių, kuriose vadovavo jo atstovai. Per keturiasdešimt dienų jis išnaikino piratus vakaruose, atstatydamas ryšius tarp Italijos, Afrikos ir Ispanijos. Po to jis apgulė pagrindinius piratų įtvirtinimus Kilikijoje ir sumušęs laivyną įtikino didžiąją jų dalį, pažadėjęs atleisti, pasiduoti. Dauguma jų apsistojo Solyje, nuo tada vadinamame Pompėjopoliu.
Jis užtruko visą vasarą, kol išvalė jūrą nuo piratų. Per tris trumpus mėnesius Pompėjaus kariai išlaisvino jūras nuo piratų parodydami ypatingą tikslumą, drausmę ir organizacinius sugebėjimus. Karo greitumas parodė, kad Pompėjus buvo talentingas generolas ant žemės ir jūroje su gerais logistiniais sugebėjimais.
Pompėjus Rytuose
Per likusią metų dalį ir kitų pradžią Pompėjus lankė Kilikijos ir Pamfilijos miestus, skirdamas pareigūnus naujai užkariautose srityse. Jam nesant Romoje (66 m. pr. m. e.), Pompėjus buvo paskirtas vietoj Lucijaus Licinijaus Lukulo Trečiam Mitridato kare kariauti su Mitridatu IV iš Ponto. Lukulas, geros kilmės patricijus, davė suprasti, kad jis įniršęs, jog jį pakeičia „nauju žmogum“, tokiu kaip Pompėjus. Atsakydamas šis pavadino Lukulą „Kserksu su toga“. Lukulas atšovė pavadindamas Pompėjų „maitvanagiu“, nes jis maitinasi kitų darbais, turėdamas galvoj karą su Mitridatu ir Spartako sukilimą. Įstatymą su nauju Pompėjaus paskyrimu pasiūlė tribūnas Gajus Manilas ir buvo paremtas Cicerono kalboje, kuri išliko iki mūsų laikų (pro Lege Manilia). Gabinijaus įstatymui priešinosi aristokratija, bet jis ir vėl buvo sėkmingai priimtas. Mitridato galia buvo palaužta ankstesnių Lukulo pergalių ir Pompėjui teliko užbaigti karą. Pompėjui taip pat buvo leista nukariauti ir reorganizuoti visą regioną. Cezaris ir vėl parėmė Pompėjų.
Atvykstant Pompėjui, Mitridatas atsitraukė link Armėnijos, bet buvo nugalėtas. Tačiau Tigranas, Armėnijos karalius, atsisakė jį priimti į savo valdas. Mitridatas metėsi į Kolchidės vidurį, o iš ten į savo valdas Kimerų Bospore. Pompėjus su armija tuomet patraukė prieš Tigraną, kuris pasidavė be kovos, ir jam buvo leista sudaryti taiką su Romos respublika. 65 m. pr. m. e.
Norėdamas išlaikyti valdžią jis buvo sudaręs sąjungą su Julijum Cezariu, vedęs jo dukrą, tačiau jai mirus vėliau abu dėl daugelio politinių nesutarimų tapo aršiais varžovais. Abu karvedžiai kovėsi pilietiniame kare. Pompėjui nesisekė ir jis buvo priverstas bėgti į Egiptą, tačiau čia, vos tik jam išlipus į krantą (48 m. pr. m. e.), bijodami Cezario jį nužudė jauno Egipto karaliaus Ptolemėjaus XIII patarėjai. Pompėjaus galva buvo nusiųsta Cezariui dovanų.
Senovės Romos karvedžiai
Romos konsulai I a. pr. m. e.
|
566989
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tirintas
|
Tirintas
|
Tirintas () – Senovės Graikijos miestas šiaurės rytų Peloponese. II tūkstantmečio pr. m. e. antrojoje pusėje buvo Mikėnų kultūros centras. Miestas buvo apgyvendintas achajų. Heraklio gimimo ir jo 12 žygdarbių atlikimo vieta.
2500–2000 m. pr. m. e. vietovėje pastatyta apvali iki 28 m skersmens tvirtovė. XIV–XIII a. pr. m. e. iškilo akropolis, 20 ha ploto miestas apjuostas 750 m ilgio, iki 7 m pločio sienomis (jų viduje buvo maisto ir ginklų sandėlių). XII a. pr. m. e. miestą nuniokojo dorėnai, apie 470 m. pr. m. e. visiškai sugriovė argiečiai.
Galerija
Išnašos
Graikijos istoriniai miestai
|
323455
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Minioniai%20%28Pakruojis%29
|
Minioniai (Pakruojis)
|
Minioniai – viensėdis Pakruojo rajono savivaldybėje, 4 km nuo Klovainių.
Gyventojai
Šaltiniai
Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės
|
25165
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kristalin%C4%97%20gardel%C4%97
|
Kristalinė gardelė
|
Kristalinė gardelė – chemijoje, fizikoje bei kai kuriose kitose gamtos mokslų šakose vartojamas terminas, apibūdinantis tvarkingą atomų, molekulių ar jonų išsidėstymą kai kurių medžiagų struktūroje.
Apie mineralų kristalus plačiau skaitykite straipsnyje kristalas.
Gardelės sandara
Kristalinė gardelė yra sudaryta iš dviejų dalių:
tam tikru būdu erdvėje išdėstytų taškų;
kiekvienam iš tų taškų priskirto atomų rinkinio.
Taškų išdėstymas turi tenkinti pagrindinę taisyklę: nepriklausomai nuo to, kuris taškas bus parinktas atskaitos sistemos pradžia, visa jų sistema turi atrodyti vienodai. Tokia sistema gali būti aprašyta vektoriais: jei
yra vektoriai (vadinamieji baziniai vektoriai), nurodantys atstumus nuo vieno taško iki trijų artimiausių jam taškų, ir tie vektoriai nėra vienoje plokštumoje, tuomet kiekvienas gardelės taškas gali būti aprašytas vektoriumi
,
kur a, b ir c yra sveikieji skaičiai.
Pagal bazinių vektorių padėtis vienas kito atžvilgiu, kristalinės gardelės skirstomos į 32 tipus. Dažniausiai sutinkami yra kubo formos gardelių tipai – (), bei šešiakampė () gardelė.
Kiekvienam gardelės taškui gali būti priskirta po vieną ar keletą atomų. Dauguma elementų turi gardeles su vienu atomu prie kiekvieno taško, tačiau kai kurios jų struktūros (pavyzdžiui, deimantas) turi po keletą atomų. Dauguma junginių turi po keletą skirtingų elementų atomų, susietų su kiekvienu tašku (pavyzdžiui, natrio chloridas kiekvienam gardelės taškui turi po vieną natrio ir vieną chloro atomą).
Vienetinė ląstelė
Kiekvienoje gardelėje galima išskirti vienetines ląsteles. Vienetinė ląstelė – tokia gardelės dalis, kurią nukopijavus per visus arba dalį įmanomų gardelės vektorių, atkuriama visa gardelės struktūra. Jei toks atkūrimas įmanomas tik nukopijavus ląstelę per visus vektorius, ląstelė vadinama pirmine vienetine ląstele. Praktiniams skaičiavimams dažnai patogiau naudoti didesnes vienetines ląsteles, kurių forma yra lengviau aprašoma.
Atstumas tarp vienetinių ląstelių vadinamas gardelės konstanta.
Fizikinės savybės
Kristalinė gardelė nulemia daugelį elementų fizikinių savybių.
Priklausomai nuo gardelės simetriškumo, elementai gali turėti labai skirtingas atsparumo spaudimui reikšmes skirtingomis kryptimis.
Tas pat galioja ir elektriniam laidumui.
Gardelės buvimas leidžia paaiškinti skirtumus tarp metalų, puslaidininkių ir izoliatorių elektrinio laidumo.
Kondensuotųjų medžiagų fizika
Mineralogija
Chemija
|
358647
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Augustavo%20Albatroso%20restoranas
|
Augustavo Albatroso restoranas
|
Augustavo Albatroso restoranas () – restoranas Augustavo mieste. Restoranas yra adresu ul. Mostowej 3, atidarytas 1962 metais. Tuo laikmečiu tai buvo vienas moderniausių restoranų lenkiškoje Suvalkijos dalyje. Pastate taip pat yra baras Bartek. Restoraną apdainavo Janusz Laskowski dainoje Beata iš Albatroso (Beata z Albatrosa).
Literatūra
Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m., s. 733. ISBN 978-83-925620-0-9.
Nuorodos
Restorano tinklalapis ;
Straipsnis apie restoraną.
Augustavo pastatai
|
642427
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Elena%20Skaudvilait%C4%97
|
Elena Skaudvilaitė
|
Elena Skaudvilaitė (1935 m. gegužės 12 d. Jautakiškiuose, Kražių valsčiuje – 2023 m. rugsėjo 17 d.) – lietuvių poetė.
Biografija
1955 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą. 1961 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų. 1961–1997 m. mokytojavo Rietavo, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų, Veiviržėnų ir kitose vidurinėse mokyklose, buvo dažnai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Nuo 1960 m. priklausė pogrindžio organizacijai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo. Iki 1989 m. priklausė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai, vėliau – Žemaitijos rašytojų bendrijai. Ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, publikavo apybraižų, recenzijų, straipsnių.
Nuo 1999 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Bibliografija
Upelis šnara: poezija. – Vilnius, 1990.
Namų dvasia: poezija. – Vilnius: Lietuvos pedagogų leidykla, 1992.
Laikas, likimas, viltis: poezija. – Kaunas: Judex, 2001.
Ne gegutės balsas: poezija. – Klaipėda: Eldija, 2002.
Žodžių dūzgesys: poezija. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla spaustuvė, 2017.
Vertimai iš rusų kalbos
Č. Aitmatovas. Motinos laukas. – Vilnius: Vaga, 1966.
N. Tichonovas. Šešios kolonos. – Vilnius: Vaga, 1971.
M. Lopišas. Liūtis. – Vilnius: Vaga, 1975.
I. Hazmas. Balandės karoliai. – Vilnius: Vaga, 1979.
Apdovanojimai
2008 m. Kelmės rajono garbės piliečio vardas.
2008 m. Irenos Petkutės premija.
2008 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos padėkos raštas už Lietuvos karių kapų tvarkymą rizikuojant asmeniniu saugumu, už aktyvią rezistencinę veiklą sovietmečiu.
2017 m. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos medalis „Už nuopelnus“.
2018 m. Ievos Simonaitytės vardo premija.
Šaltiniai
Lietuvos poetai
|
286051
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Al%20Azharo%20universitetas
|
Al Azharo universitetas
|
Al Azcharo universitetas (, Al-ʾAzhar al-Šarīf) – universitetas Kaire, svarbiausia musulmonų aukštoji mokykla. rengianti teologus islamo kraštams.
Istorija
Valdant Fatimidams al-Azcharo universitetas išaugo iš medresės, įkurtos 996 m. prie mečetės, kuri pastatyta 972 m. 1961 m. Gamalis Abdelis Naseras universitetą modernizavo, įkurta pasaulietinių disciplinų fakultetų: Medicinos, Žemės ūkio. Yra gausi, daugiau, kaip 20 000 tomų arabų raštų biblioteka. Universitete veikia Islamo tyrimo akademija, kiti religijos tyrimo institutai.
Pagrindiniai dėstomieji dalykai – fikhas, arabų kalba, arabų literatūra, Korano disciplinos ir chadisai.
Šaltiniai
Egipto kultūra
Egipto statiniai
Universitetai
Kairas
|
356040
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Monstrai%20%28filmas%29
|
Monstrai (filmas)
|
Monstrai () – 2010 metų britų mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo, filmavo ir parašė scenarijų Gareth Edwards. Pagrindinius vaidmenis atliko Whitney Able ir Scoot McNairy. Filmas sulaukė palankių kritikų atsiliepimų, o kino salėse uždirbo kelis kartus daugiau (4,2 mln. JAV dol.), nei buvo išleista jo gamybai.
Išanašos
mokslinės fantastikos filmai
2010 filmai
|
65737
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalnelis%20%28Panev%C4%97%C5%BEys%29
|
Kalnelis (Panevėžys)
|
Kalnelis – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 2 km nuo Naujamiesčio. Kaimo rytiniame pakraštyje, Nevėžio pakrantėje auga valstybės saugoma Kalnelio daugiakamienė pušis.
Gyventojai
Šaltiniai
Panevėžio rajono savivaldybės gyvenvietės
|
352963
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Karin%C4%97%20chunta
|
Karinė chunta
|
Karinė chunta (nuo 'komitetas', iš junto 'kartu') – valdymo forma, kuomet šalį valdo karinių lyderių taryba. Paprastai į valdžią ateina po valstybinio perversmo ir įveda diktatūrinę valdymo sistemą (nors kartais gali tik laikinai perimti valdžią po perversmo, iki naujų rinkimų). Karinė chunta nuo autoritarinio režimo skiriasi tuo, kad neturi ilgalaikių charizmatiškų lyderių, kurių rankose būtų visa šalies valdžia, vietoje to valdo visa taryba, kuriai atstovauja kuris nors generolas.
Karinės chuntos savo laiku egzistavo daugelyje Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos šalių, ypač šaltojo karo metais.
Žymesni chuntų valdymai
Šiuo metu valdančios chuntos
(nuo 2013 m.)
(nuo 2006 m.)
(nuo 2009 m.)
(nuo 2013 m.)
(nuo 2014 m.)
(nuo 2021 m.)
(nuo 2023 m.)
Militarizmas
Valdymo formos
|
181007
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/LKS-94
|
LKS-94
|
LKS-94 (Lietuvos koordinačių sistema, priimta 1994 m.) – tai Lietuvos Respublikoje priimta valstybinė koordinačių sistema, kurią sudaro normalusis gravitacinis laukas, elipsoido parametrai, erdvinių koordinačių sistema, bei plokštuminių koordinačių sistema.
Lietuvos praktiniams geodeziniaims darbams bei žemėlapių sudarymui naudojamos stačiakampės plokštuminės LKS-94 X ir Y ašių koordinatės, paskaičiuotos sukertant GRS-80 elipsoidą su gulsčiu cilindru. Projekcijos iškraipymo mastelis pagrindiniame 24° meridiane yra 0,9998. Išskleidus cilindrą gaunamos stačiakampės koordinatės: "X" šiaurinės abscisės pradžia pusiaujuje ir "Y" rytinės ordinatės reikšmė 24° meridiane 500000 metrų.
Geodeziniuose prietaisuose naudojamos reikšmės:
Ašinis meridianas: 24
Mastelis ties juo: 0,9998
Koordinačių pradžios postūmis: 500000
Koordinačių transformavimas
LKS-94 konvertavimas į WGS-84
WGS-84 konvertavimas į LKS-94
Geografija
|
349431
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonelai%C4%8Di%C5%B3%20apylink%C4%97
|
Jonelaičių apylinkė
|
Jonelaičių apylinkė (arba Jonalaičių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kurtuvėnų valsčiuje, 1950 m. priskirta naujam Šiaulių rajonui. 1954 m. prijungta dalis Džuikų apylinkės, o dalis Jonelaičių apylinkės prijungta prie Aukštelkės apylinkės, Gilvyčių apylinkės ir Kurtuvėnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Jonelaičių apylinkė prijungta prie Kurtuvėnų apylinkės ir Kužių apylinkės.
|-
| 1954-05-25 || || || Kalinino vardo ir „Raudonosios Žvaigždės“ kolūkiai ||
|-
| 1959-02-01 || 59 || || Kalinino vardo kolūkis, „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis || 19 kaimų
|}
Šaltiniai
Šiaulių rajono apylinkės
|
558987
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Krake%C5%BEeris%20%28Dagl%C4%97jus%29
|
Krakežeris (Daglėjus)
|
Krakežeris arba Daglėjus – ežeras Lietuvoje, Utenos rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Tauragnų, Minčios miške. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,39 km, plotis – iki 0,25 km. Altitudė 159,3 m. Krantai aukšti, ištisai apaugę medžiais. Ežeras nenutekantis, priklauso Uteno ežero intako Minčios baseinui. Pietine pakrante eina kelias .
Šaltiniai
Utenos rajono ežerai
|
592385
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaini%C5%ABnai%20%28Pakruojis%29
|
Vainiūnai (Pakruojis)
|
Vainiūnai – buvęs kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, netoli Pakruojo miesto.
Istorija
Pakruojo apylinkės Vainiūnų kaimas panaikintas 1972 m. rugsėjo 27 d.
Šaltiniai
Panaikintos Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės
|
243781
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Metaplazija
|
Metaplazija
|
Metaplazija – audinio vystymasis tam audiniui nebūdinga linkme – vieno gemalinio lapelio audinys pakeičiamas kitu, bet kilusiu iš to paties gemalinio lapelio. Procesas grįžtamas.
Pavyzdžiai
Rūkančiųjų daugiaeilis vienasluoksnis epitelis dėl sutrikusios regeneracijos gali virsti daugiasluoksniu. Taip pat gali susiformuoti kremzlė ar kaulas jiems nebūdingoje vietoje.
Histologija
Onkologija
|
185040
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lydos%20apskritis%20%281919%E2%80%931940%29
|
Lydos apskritis (1919–1940)
|
Lydos apskritis () – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas 1919–1939 m. dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Centras – Lyda. Sukūrimo metu apskritis apėmė dabartinės Baltarusijos teritorijas, kur šiuo metu yra Lydos, Varanavo ir Ščiutino rajonai. Taip pat apėmė Lietuvos pietinį pakraštį su Eišiškių seniūnija.
Istorija
Pirmąkart Lydos apskritis sudaryta 1566 m.
1915 m. rusiškąją Lydos apskritį okupavo Vokietijos imperija, kuri čia suformavo tris naujas apskritis. Ši teritorija 1920 m. liepos 12 d. pagal Maskvos taikos sutartį buvo pripažinta Lietuvai, tačiau 1920 m. buvo okupuota Lenkijos.
Lenkijos sudėtyje suformuota Lydos apskritis sujungė vokiškąsias Vosyliškių, Rodūnios ir Plentos apskritis, t. y. beveik atkūrė Rusiškosios srities teritoriją. Ji priklausė Naugarduko vaivadijai. 1929 m. 10 pietvakarinių valsčių atskirti ir suformuoti kaip Ščiutino apskritis.
1939 m. TSRS okupavus rytų Lenkiją, Eišiškių valsčius buvo perduotas Lietuvai (įėjo į Valkininkų apskritį), o likusi apskrities dalis atiduota Baltarusijos TSR (Baranovičių sričiai). 1940 m. sausio 15 d. apskritis panaikinta.
Administracinis suskirstymas
Skirtingu metu apskričiai priklausė 33 valsčiai:
Šaltiniai
1919
|
76866
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Barneso%20debiutas
|
Barneso debiutas
|
Barneso debiutas (dar vadinamas Gedulto debiutu) pradedamas baltųjų ėjimu 1.f3. Iš 20 galimų pirmųjų ėjimų 1.f3 laikomas prasčiausiu. Pėstininku atakuojamas lentos laukelis, esantis lentos centre – e4, bet jei tai pagrindinis baltųjų siekis, nors jis neturėtų tokiu būti, tai, 1.d3 (Mizeso debiutas) arba 1.Žc3 (Dunsto debiutas) yra geresni variantai, nors ir jie laikomi gana pasyviais. 1.f3 nieko nepadaro figūrų vystymui, netgi blokuoja baltųjų vystymą, kadangi užima f3 laukelį, paprastai naudojamą žirgui išvesti. Be to, 1.f3 be reikalo susilpnina karaliaus flangą.
Kadangi 1.f3 silpnas ėjimas, yra retai naudojamas. Tačiau nėra pats rečiausias ėjimas. Kai kurie žaidėjai jį naudoja arogantiškai lyg sakydami „Prieš tave galiu žaisti bet kokiu būdu“. Po 1.f3 e5 kai kurie žaidėjai netgi tęsia visai nevykusiu 2.Kf2 ėjimu, kuris kartais vadinamas Klajojančio karaliaus debiutu. Pavyzdys galėtų būti Saimonas Viljamsas prieš Martiną Simonsą paskutiniajame Britų čempionato turnyro rounde 1999 m., kuriame Viljamsas neturėjo dėl ko žaisti.
Atmesti ėjimu 1.f3 primetamą žaidimą nėra lengva užduotis. Juodieji gali lengvai užsitikrinti pranašumą vystydami centro pėstininkus, užimdami centrą ir greitai vystyti kitas figūras. Bet tai paversti laimėjimu yra sunkiau, ir daugelyje žaidimų baltieji „atsibunda“ ir pradeda stiprų žaidimą po kelių ėjimų.
Barneso debiutas gali virsti Kvailio matu: 1.f3 e5 (arba e6) 2.g4 Vh4 matas. Iš visų baltųjų galimų 2 ėjimų tik vienas skelbia matą vienu ėjimu, 2.h3 – matą dviem ėjimais.
Šis debiutas laikomas nestandartiniu, todėl Šachmatų debiutų enciklopedijoje klasifikuojamas A00 numeriu.
Debiutas pavadintas Tomo Vilsono Barneso (1825-1874) vardu. Šis anglų žaidėjas laimėjo 8 įspūdingas pergales prieš Polą Morfį, vienoje iš jų į ėjimą 1.e4 atsakydamas 1…f6 (Barneso gynyba).
Neįprasti šachmatų debiutai
|
75426
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Azimutas
|
Azimutas
|
Azimutas geografijoje ir geodezijoje – kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tam tikrą daiktą (objektą) vietovėje; skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. Pvz., rytų azimutas sudaro 90°.
Azimutas astronomijoje – viena iš horizontinės sistemos koordinačių – tai kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tašką, kuriame susikerta horizontas ir vertikalas, einantis per dangaus objektą. Jis skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi (nuo šiaurės taško į rytus). Pvz., rytų azimutas sudaro 90°. Kita horizontinės sistemos koordinatė yra aukštis arba zenitinis nuotolis. Senesniuose vadovėliuose galima rasti, kad azimutas astronomijoje matuojamas nuo pietų taško į vakarus. Toks susitarimas nustato, kad azimutas lygus nuliui, kai valandinis kampas (pirmosios pusiaujinės sistemos koordinatė) irgi lygus nuliui. Tačiau tai patogu naudoti tik stebint iš šiaurės pusrutulio platumų – kuomet dauguma žvaigždžių kulminuoja pietuose.
Geodezija
Navigacija
Sferinė astronomija
|
209076
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonava%20B
|
Jonava B
|
Jonavos "Jonava B" – Lietuvos futbolo komanda iš Jonavos. Tai dublerinė "Jonavos" klubo komanda. Ankstesniais metais žinoma "Fajetono", "Lietavos B" ir kitais pavadinimais.
Istorija
Jonavos futbolas turi ilgas tradicijas. Reprezentacinė komanda turėjo ir jaunimo komandą. Ji buvo įvairiai vadinama: "Fajetonu", "Lietava-2", o dabar yra naudojamas "Jonava B" žymuo.
2022 m. FK Jonava žaidė A lygoje, o Jonava B privalėjo žaisti ne žemesnėje nei II lygoje. Tokiu būdu komanda licencijavosi, ir rungtyniavo 2022 m. Antroje lygoje.
Komandos simbolika ir spalvos
Komandos logotipas
Lietavos klubo emblemoje buvo mėlynas skydas, o jame pavaizduota balta gulbė, kuri yra ir miesto herbe.
2017 m. pasikeitus klubo pavadinimui, buvo pakeistas ir klubo logotipas.
Komandos spalvos
Komanda ankstesniais metais žaidė mėlynomis sportinėmis formomis: mėlyni marškinėliai, šortai ir kojinės. O svečiuose baltomis aprangomis.
2017 m. aprangos kodas tapo panašus į Argentinos futbolo rinktinės: juodi šortai, o marškinėliai žydri-balti, vertikaliais strypais.
"Bekų" trenerių štabas
Treneris - Eisvinas Utyra
Sezonai
|}
Sudėtis
Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 12 d.
Išnašos
Nuorodos
futbolinis.lt
kaff.lt svetainė
2018 m. Jonava B
SOFASCORE
Jonavos sportas
Jonava B
|
553469
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Al-Najma
|
Al-Najma
|
Al-Najma arba Al-Nejmeh () gali reikšti:
Futbolo klubai:
Al-Najma SC (Saudo Arabija) – Saudo Arabijoje;
Al-Najma SC (Bahreinas) – Bahreine;
Al-Najma SC (Libija) – Libijoje;
Nejmeh SC – Libane.
|
405121
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Thorong%20La
|
Thorong La
|
Thorong La () – kalnų perėja Himalajuose, vidurio Nepale, Mustango krašte, 5416 m aukštyje. Jungia Manango slėnį su Muktinatho šventykla ir Ranipauvos kaimu. Perėja eina Anapurnos masyvo šlaitu ir yra aukščiausia vieta Anapurnos trasoje. Dėl didelio aukščio nesiaklimatizavę keliautojai šioje perėjoje gali patirti aukštikalnių negalavimą. Žiemą perėja pavojinga dėl nuošliaužų, gilaus sniego ir didelių šalčių, o spalį ir lapkritį pučia stiprūs vėjai.
Perėjos
Himalajai
Nepalo geografija
|
161521
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lat%C4%97
|
Latė
|
Latė ( 'pienas') – šilto pieno gėrimas su espreso kava. Gėrimas gaminamas iš espreso, smulkiapučio pieno ir pieno putos, ruošiamas 1:5:0,1 (espresas: pienas: puta) tūrio santykiu, klasikinio recepto galutinis tūris svyruoja 240–360 ml ribose.
Kilmė
Italijoje terminas latte reiškia „pienas“. Kas dabar angliakalbėse šalyse vadinama latte, Italijoje yra caffe e latte („kava su pienu“) panaši į prancūzų café au lait ar ispanų café con leche. Caffe Latte šiandien yra gerai žinoma tarptautiniame kavos meniu, kuris apima ir kapučino (cappuccino) ir espresą.
Latte Italijoje kilo iš įkvėpimo, bet tarptautiniai serviravimo metodai gali skirtis nuo originalių (pavyzdžiui, pupelių skrudinimu, naudojamo espresso ir pieno kiekiais).
Europoje dažnai naudojamas prancūziškas terminas café au lait, nors Jungtinėse Amerikos Valstijose taip apibūdinamas kavos su šiltu pienu gėrimas kuris dažniau patiekiamas dubenėlyje.
Taip pat skaitykite
Latte art
Šaltiniai
Nuorodos
Espreso ir kavos gėrimų rūšys vaizdžiai
Itališka virtuvė
Kavos paruošimas
|
500936
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas%20Tyzenhauzas
|
Mykolas Tyzenhauzas
|
Mykolas Tyzenhauzas (m. iki 1726 m. spalio 12 d.) – Lietuvos didysis raštininkas 1714 metais.
Literatūra
Urzędnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVIII wieku spisy opracowali Henryk Lulewicz i Andrzej Rachuba, Kórnik 1994
Mykolas
Lietuvos didieji raštininkai
|
430793
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Irena%20Vili%C5%ABt%C4%97
|
Irena Viliūtė
|
Irena Viliūtė (g. 1944 m. kovo 4 d. Klaipėda, Trečiasis Reichas – m. 2020 m. gruodžio 21 d. Gargždai, Lietuva) – lietuvių tautodailininkė, savamokslė tapytoja. 1970–1975 m. studijavo LŽŪA žemėtvarką. Iš karto po studijų išvyko dirbti į Latviją. Ten dirbo ketverius metus įvairiuose miestuose kaip Ežerė ir kt. Po to grįžo pas tėvus į Butkus ir ten gyveno iki 1994 m., kol išsikraustė į Judrėnus. 2008 m. tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys” Kaimo menininkas srities laureatė.
Kūryba
Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) narė nuo 1983 m. ir nuo tų pačių metų pradėjo dalyvauti parodose. 2017 m. Gargždų krašto muziejuje surengta menininkės personalinė paroda. Šios parodos tematika – metų laikai.
Išnašos
Lietuvos tapytojai
Lietuvos tautodailininkai
|
560385
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Simrishamnas
|
Simrishamnas
|
Simrishamnas () – Švedijos Skonės provincijos miestelis. 2018 m. čia būta 6,9 tūkst. gyventojų. Yra uostas ir geros sąlygoms turistams.
Istorija
Pirmą kartą paminėtas (kaip Symbrishafn) 1161 m., o kaip miestas 1361 m.
1658 m. Skonės provincija pagal Roskildės sutartį buvo Danijos perleista Švedijai. Tuo metu mieste gyveno apie 200 žmonių. Augimas buvo gana nežymus iki maždaug 1810 m., kai gyventojų skaičius pasiekė 700 asmenų, 1850 m. jau buvo 1365, o 1890 m.
1971 m. miestas tapo savivaldybės centru, turinčiu apie 20 000 gyventojų.
Miestai partneriai
Palanga;
Galerija
Sportas
Österlens IK (ÖIK), rankinio klubas.
Österlens GK, golfo klubas.
Nuorodos
Simrishamn
Österlen
Švedijos miestai
|
358954
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazachstano%20Respublikos%20baud%C5%BEiamasis%20kodeksas
|
Kazachstano Respublikos baudžiamasis kodeksas
|
Kazachstano Respublikos baudžiamasis kodeksas () – pagrindinis Kazachstano valstybės baudžiamosios teisės šaltinis; baudžiamasis kodeksas.
Istorija
1959 m. priimtas Kazachstano TSR baudžiamasis kodeksas.
1997 m. liepos 16 d. naują kodeksą pasirašė Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.
1998 m. sausio 1 d. Kodeksas įsigaliojo.
Struktūra
Bendroji dalis (I–VII skyriai) ir Ypatingoji dalis (1–16 skyriai).
Nuorodos
Tekstas
Kazachstano teisinė sistema
Baudžiamieji kodeksai
|
383082
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lichten%C5%A1teino%20futbolo%20var%C5%BEybos%201989%E2%80%931990%20m.
|
Lichtenšteino futbolo varžybos 1989–1990 m.
|
Lichtenšteino futbolo varžybos 1989–1990 m.
nevyko;
s turnyras prasidėjo 1989 m. rudenį, finalas įvyko 1990 m. pavasarį.
1989–1990 m. Lichtenšteino futbolo taurė
Lichtenšteino futbolo taurė – svarbiausias futbolo turnyras Lichtenšteine.
Turnyras vyksta kasmet nuo 1945 metų.
Finalo ir pusfinalio rungtynės
Šaltiniai
Nuorodos
Foot.dk
RSSSF duomenų bazė
Lichtenšteino futbolo varžybos
Europos futbolo varžybos 1989–1990 m.
|
81727
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Laboratorija
|
Laboratorija
|
Laboratorija – vieta (kambarys, kambarių grupė, pastatas) su visa reikiama įranga atlikti mokslinius tyrimus, bandymus, matavimus.
Laboratorijos būna:
tiriamosios - jose atliekami tiriamieji mokslų ir technologijų eksperimentai. Tai universitetų, mokslinių institutų ir kitokių tyrimo organizacijų laboratorijos.
diagnostinės laboratorijos (medicina, veterinarija, augalų apsauga) - jose diagnozuojamos ligos ir fiziologinės būsenos, nustatomi ligų sukėlėjai ir pan. Šiose laboratorijose nekuriami nauji metodai, netikrinamas jų patikimumas (tai atliekama tyrimo laboratoratorijose), o naudojami patikrinti veksmingi metodai. Tai ligoninių, poliklinikų, ambulatorijų ir pan. laboratorijos.
gamybinės laboratorijos - jose įvertinamos žaliavos, tarpiniai produktai, jų kokybė, nustatomi priedai, kurių įdėjus galima kompensuoti nukrypimus nuo reikiamų savybių. Tai gamyklų, fabrikų ir pan. laboratorijos.
gamybos laboratorijos - jose atliekamos gamybos operacijos (pvz., fotolaboratorijose ryškinamos fotomedžiagos).
kokybės laboratorijos - jose atliekami gaminių (maisto produktų, dažų, audinių ir pan.) ir prekių kokybės ir saugos tyrimai.
Sauga
Laboratorijoje dažnai yra daug daugiau įvairių pavojaus šaltinių nei paprastame kambaryje, todėl reikalingos ir padidintos atsargumo priemonės tam, kad išvengti pavojų. Prieš pradėdamas dirbti laboratorijoje žmogus visada turi susipažinti su saugos taisyklėmis ir su tvarka kaip be panikos greitai ir teisingai likviduoti įvykusius nelaimingus atsitikimus.
Patalpos
|
280162
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Turgeli%C5%B3%20vals%C4%8Dius
|
Turgelių valsčius
|
Turgelių valsčius () – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Turgeliai.
Istorija
Įkurtas 1920 m. kovo 1 d. vietoje buvusio Iljino valsčiaus. 1933 m. gruodžio 1 d. prijungtas Palionių valsčiaus Masie kaimas. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Naujosios Vilnios rajonui (4 apylinkės) ir Šalčininkų rajonui (8 apylinkės).
|-
| 1949-01-01 || 234 || || || 12 apylinkių ||
|}
Suskirstymas
Šaltiniai
Valkininkų apskrities valsčiai
Vilniaus apskrities valsčiai
Vilniaus-Trakų apskrities valsčiai
|
553083
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Thimphu%20City%20FC
|
Thimphu City FC
|
Timpu Sičio futbolo klubas, o angliškuose šaltiniuose žinomas kaip „Thimphu City FC“ – Butano futbolo klubas iš Timpu.
Istorija
Klubas įkurtas 2012 m. Žaidžia elito divizione.
2016 m. tapo šalies čempionais.
Pasiekimai
Sezonai
|}
Apranga
Sportinės aprangos pokyčiai.
Namuose žaidžia juoda raudona apranga.
Šaltiniai
Nuorodos
facebook paskyra (anglų k.)
SOCCERWAY (aka Zimdra)
SOFASCORE
FLASHSCORE
Transfermarkt
Globalsportsarchive
national-football-teams
RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)
Thimphu City
|
401337
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Amazon%C4%97%20%28Venesuela%29
|
Amazonė (Venesuela)
|
Amazonės valstija () – valstija, užimanti pietinę Venesuelos dalį. Ribojasi su Bolivaro valstija šiaurėje ir šiaurės rytuose, iš pietų ir rytų supa Brazilija (Roraima ir Amazonė), o vakaruose ribojasi su Kolumbija. Tai 2-a pagal plotą ir 24-a pagal gyventojų skaičių šalies valstija. Administracinis centras – Puerto Ajakučas.
Valstija pavadinta pagal Amazonės upę, nors didžioji valstijos dalis yra Orinoko baseine. 1864 m. sudaryta kaip federalinė valda, o valstija tapo 1994 m.
Geografija
Didžiąją valstijos dalį, ypač šiaurės rytinę pusę, užima Gvianos plokščiakalnis, valstijos teritorijoje iškylantis iki 2832 m (Marahuakos k.). Tarp kalnagūbrių yra lygumų plotų, įdubų. Pietvakariuose paviršius leidžiasi link Amazonės žemumos. Didžioji Amazonės valstijos dalis yra Orinoko baseine. Ši upė kerta visą valstiją. Į ją teka Ventuaris, Okamas, Padamas ir daug kitų upių. Pietvakariniu pakraščiu teka Amazonės baseinui priklausanti Negro upė, kuri natūraliu Kasikjarės kanalu jungiasi su Orinoko baseinu.
Amazonės valstijos teritorijoje vyrauja Amazonijos džiunglės, tarp plokščiakalnių yra savanos ruožų. Įsteigti 4 nacionaliniai parkai, yra vaizdingų stalkalnių (Autana, Japakana ir kt.).
Valstijos simbolis – brazilinė hevėja.
Gyventojai
Amazonės valstija yra mažiausiai gyventojų turinti ir rečiausiai apgyvendinta Venesuelos valstija. Dauguma gyventojų susitelkę šiaurės vakaruose ir prie Kolumbijos sienos. Čia gyvena didžioji dalis Venesuelos indėnų, jie sudaro 45,8 % valstijos gyventojų. Pagrindinės tautos: piaroa, janomamai, jekuanai, banivai, piapokai, salibai
Administracinis suskirstymas
Amazonė padalinta į 7 savivaldybes (skliaustuose – administracinis centras):
Aukštutinis Orinokas (La Esmeralda)
Atabapas (San Fernando de Atabapas)
Aturesas (Puerto Ajakučas)
Autana (Isla Ratonas)
Manapiarė (San Chuan de Manapiarė)
Maroa (Maroa)
Rio Negras (San Karlos de Rio Negras)
Venesuelos valstijos
|
39684
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tvertikas
|
Tvertikas
|
Tvertikas (Erysimum) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso įvairiamečiai augalai, apaugę plaukeliais. Jų lapai sveiki. Vainiklapiai geltoni, violetiniai arba balti.
Gentyje yra apie 80 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys:
Smalkinis tvertikas (Erysimum cheiranthoides)
Šiurkštusis tvertikas (Erysimum cuspidatum)
Stačiavaisis tvertikas (Erysimum marschallianum)
Riestasis tvertikas (Erysimum repandum)
Išnašos
Bastutiniai
|
375080
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Monk%C5%B3%20%C5%A0v.%20%C4%8Censtakavos%20ir%20%C5%A0v.%20Kazimiero%20parapija
|
Monkų Šv. Čenstakavos ir Šv. Kazimiero parapija
|
Monkų Šv. Čenstakavos ir Šv. Kazimiero parapija () - parapija įkurta 1920 metais. Parapija įsikūrusi Monkų mieste ir priklauso Balstogės arkivyskupijai, Monkų dekanatui. 1927 m. parapijoje buvo 2542 parapijiečiai iš 48 gyvenviečių. Parapijos Monkų Šv. Čenstakavos ir Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1931 metais. Apie 300 m nuo bažnyčios yra 3,5 ha ploto parapijos kapinės.
Literatūra
Józef Maroszek, Arkadiusz Studniarek - Szkic historyczny miasta i gminy Mońki ISBN 83-88097-82-2.
Nuorodos
Aprašymas apie parapiją (lenk.).
Monkų katalikų parapijos
|
411342
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Liu%20Song
|
Liu Song
|
Liu Song dinastija () – kinų kilmės dinastija, 420-479 m. valdžiusi Pietų Kiniją (istorines Dzing, Jang, Liang, Dziao, Siu, Čing, Ju provincijas) bei šiaurės Vietnamą.
Tuo metu dinastija buvo vadinama tiesiog Song, tačiau kad nemaišyti su gerokai žymesne Song dinastija, istorikai prie dinastijos pavadinimo prideda imperatorių pavardę Liu. Alternatyvūs, mažiau istoriografijoje naudojami, dinastijos pavadinimai yra Ankstyvoji Song ar Pietų Song (nemaišyti su Pietų Song, valdžiusia 1127–1279 m.)
Istorija
Dinastijos dradininkas buvo Rytų Dzin dinastijos karvedys Liu Ju, kuris garsėjo kaip žymus kovotojas, sutramdęs barbarų gentis šiaurėje ir laikinai paėmęs istorinę Kinijos sostinę Luojangą. 420 m. Dzin imperatorius Gongdi atsisakė sosto ir savo paveldėtoju paskyrė Liu Ju, kuris titulavosi Vudi. Tai buvo Song dinastijos pradžia.
Valstybė suklestėjo valdant Vendi, kurio viešpatavimas atnešė trumpą atokvėpį chaotišku Kinijai laikotarpiu tarp Han ir Tang dinastijų. Nepaisant pasiekimų kultūrinėje srityje, Vendi nesisekė karo žygiai. Nors pirminė riba su šiauriniais barbarais tuo metu ėjo ties Geltonąja upe, imperatoriaus neryžtingumas peržengti šią upę lėmė šiaurinių barbarų sustiprėjimą ir suvienijimą po Šiaurės Vei valdžia. Ši karalystė tapo pagrindine Songų ir vėlesnių pietinių dinastijų priešininke.
Valstybę ištiko rimta krizė, kuomet 465 m. Liu Ju susidorojo su imperatoriumi Čianfeidi ir pats paėmė sostą, tituluodamasis Mingdi. Prasiėjo pilietinis karas, kurio metu šiaurinės provincijos, bijodamos imperatoriaus susidorojimo, viena po kitos perėjo į Šiaurės Vei pusę. Taip Liu Song prarado teritorijas i šiaurę nuo Huai upės (istorines Siu, Ju provincijas).
472 m. mirus Mingdi, rūmuose išaugo karvedžio Siao Daočengo įtaka. 477 m. jis nužudė imperatorių Houfeidi ir į sostą pasodino marionetinį imperatorių Šundi. Po dvejų metų jis pats pakeitė jį soste, įkurdamas Pietų Či dinastiją.
Administracija
Valstybė buvo dalinama į provincijas džou, kurių įkūrimo metu (po Liu Ju užkariavimų šiaurėje) buvo 22. Vėlesniuoju laikotarpiu, ypač Mingi valdymo laikais, daug šiaurinių provincijų buvo prarastos ir prijungtos prie Šiaurės Vei.
Įkūrimo metu Liu Song provincijos buvo: Jangdžou (10 dziunų), Pietų Siudžou (17 dziunų), Pietų Jandžou (11 dziunų), Siudžou (12 dziunų), Jandžou (6 dziunai), Čingdžou (9 dziunai), Dzidžou (9 dziunai), Sidžou (4 dziunai), Judžou (10 dziunų), Pietų Judžou (19 dziunų), Jongdžou (17 dziunų), Liao (20 dziunų), Čindžou (14 dziunų), Dzingdžou (12 dziunų), Ingdžou (6 dziunai), Dziangdžou (9 dziunai), Siangdžou (10 dziunų), Idžou (29 dziunai), Idžou (29 dziunai), Ningdžou (15 dziunų), Guangdžou (18 dziunai), Juedžou (9 dziunai), Dziaodžou (8 dziunai).
Valdovai
Vudi (Liu Ju) – 420–422 m.
Šaodi (Liu Ifu) – 423–424 m.
Vendi (Liu Ilongas) – 424–453 m.
Juansiongas (Liu Šao) – 453 m.
Siaovudi (Liu Dziunas) – 453–464 m.
Čianfeidi (Liu Dzije) – 465 m.
Mingdi (Liu Ju) – 465–472 m.
Houfeidi (Liu Ju) – 473–477 m.
Šundi (Liu Džunas) – 477–479 m.
Kinijos dinastijos
|
509207
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/FCI%20Tallinn
|
FCI Tallinn
|
Talino FCI – buvęs Estijos futbolo klubas iš Talino. Anksčiau žinomas Talino „Infonet“ pavadinimu.
Istorija
Klubas įkurtas 2002 m. sausio 29 d. Taline.
Nuo 2013 m. dalyvavo Meistriliiga pirmenybėse. 2016 m. klubas tapo šalies čempionais.
2017 m. pabaigoje buvo pranešta apie susijungimą su kitu Talino klubu Talino „Levadia“.
2017 m. lapkričio 6 d. komanda buvo išformuota. Spaudos konferencijoje klubo prezidentas pareiškė, kad pavargo nuo neprofesionalumo.
Rekordas
Didžiausia visų laikų pergalė: 36:0 – pasiekta Estijos futbolo taurės turnyre 2015/2016 metų sezone. 2015 m. liepos 13 d. Talino „Infonet“ sutriuškino mėgėjišką „Virtsu“ klubą.
Pavadinimų kaita
2002–2010 m. – Talino FK Atletik.
2010–2016 m. – Talino "Infonet"
2016–dabar – Talino FCI.
2002–2010 m. vadinosi „Atletik“, nuo 2011 m. vadinosi Talino FC „Infonet“, o nuo 2016 m. FCI „Tallinn“.
Statistika
Pasirodymai
Pasirodymai Europos taurės varžybose
Išnašos
Nuorodos
Oficialus klubo puslapis internete
Estijos futbolo klubai
|
264178
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gibraltaro%20herbas
|
Gibraltaro herbas
|
Gibraltaro herbas – vienas iš Gibraltaro kaip šalies atributų. Pirmasis herbas Gibraltarui suteiktas Izabelės Kastilietės 1502 m. liepos 10 d. Tame herbe buvo raudona trijų bokštų pilis, po kuria kabojo auksinis raktas.
Dabartinis herbas
Herbo skydas su auksiniu bordūru, perkirstas ties apatiniu trečdaliu. Viršutinis laukas baltas, jame trijų bokštų raudona pilis, pilies linijos juodos. Apatinis laukas raudonas, jame auksinis raktas, kabantis nuo pilies vartų. Tarp pilies ir apatinio lauko yra baltas tarpas.
Po herbu – geltona juosta su lotynišku devizu Montis Insignia Calpe 'Ant kalno, vadinamo Calpe. '
Herbe pavaizduota pilis, manoma, perimta iš Kastilijos karalystės heraldikos. Raktas rodė, kad Gibraltaras yrs „raktas“ į Ispaniją (arba „raktas“ į Viduržemio jūrą). Idėja, kad Gibraltaras yra raktas į Pirėnus arba Viduržemio jūrą atsirado dar prieš rekonkistą, kai arabai 711 m. įsiveržė į dabartinę Ispaniją.
Devizas po skydu suteiktas 1836 m., kad atminti 1779-83 m. Gibraltaro apgultį, kai Ispanija ir Prancūzija bandė užimti Gibraltarą.
Herbai
Gibraltaras
|
559466
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pakalnis%20%28Utenos%20r.%2C%20Sudeiki%C5%B3%20sen.%29
|
Pakalnis (Utenos r., Sudeikių sen.)
|
Pakalnis – ežerėlis Lietuvoje, Utenos rajone, 5,5 km į šiaurę nuo Utenos. Ežeras ovalo formos, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 0,01 km, plotis – iki 0,06 km. Altitudė 104,6 m. Krantai žemi, apaugę medžiais ir krūmais. Vakarinėje pakrantėje auga miškelis, kitose pakrantėse plyti pievos. Išteka upelis link vakarine pakrante tekančio Ožkabalių upelio (Lukno ežero baseinas). Ežerėlis užankantis. Šalia įsikūręs Sungailių kaimas.
Šaltiniai
Utenos rajono ežerai
|
29926
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tirpalas
|
Tirpalas
|
Tirpalas – kintamos sudėties homogeninės sistemos, sudarytos iš dviejų ar daugiau komponentų (cheminių medžiagų).
Tirpale esančio tirpinio masės dalis randama pagal formulę:
Tirpale ištirpusio tirpinio kiekis vadinamas koncentracija. Molinė tirpalo koncentracija žymima ir apskaičiuojama pagal formulę:
Kai į tirpalą įpilame dar tirpiklio, tada sakome, kad tirpalą skiedžiame. Atskiesto tirpalo koncentracija sumažėja. Norėdami sumažinti tirpalo koncentraciją nuo iki , turime į tirpalą įpilti skiediklio, kurio masė lygi:
Šiose formulėse:
mt – tirpinio masė,
mT – turimo tirpalo masė,
n – tirpinio kiekis (moliais),
V – tirpalo tūris,
ms – papildomo skiediklio (tirpiklio) masė,
– turimo tirpalo koncentracija,
– pageidaujama tirpalo koncentracija.
Tirpalo gavimas
Paprastai tirpalą gauname kitą medžiagą ištirpinę skystyje, pavyzdžiui, kavą vandenyje, cukrų kavoje, druską jūros vandenyje, skalbiklius vandenyje, jodą spirite ir t. t. Tačiau yra ir kitokių tirpalų. Dujos gali tirpti skysčiuose (gazuotas vanduo). Daug tirpalų gaunama tirpinant vienus skysčius kituose. Dujos taip pat gali tirpti kai kuriuose kietuose kūnuose, kieti kūnai – kietose medžiagose; taip susidaro metalo lydiniai.
Kad susidarytų tirpalas, medžiaga, kuri tirpsta (tirpinamoji medžiaga), turi sąveikauti su medžiaga, kuri ją tirpina (tirpikliu). Pavyzdžiui, kristalinis cukrus yra sudarytas iš sacharozės molekulių. Kad cukrus ištirptų, reikia energijos kristalo gardelei suardyti. Šią energiją gali suteikti tik tirpiklis. Kai tirpiklis yra vanduo, tirpinamoji medžiaga reaguoja su juo dėl vandens molekulėms būdingo poliškumo. Vandens molekulės centrinis deguonies atomas turi nedidelį neigiamą krūvį, tuo tarpu vandenilio atomai yra teigiami. Vandens molekulės yra linkusios traukti viena kitą, dėl to vanduo kambario temperatūroje yra skystas, nors dauguma mažos molekulinės masės medžiagų yra dujos. Vandens molekulės taip pat yra linkusios traukti (t. y. tirpinti) kitus polinius junginius, pavyzdžiui, cukrų, kurio molekulėje yra OH grupių.
Panašios, tik daug stipresnės sąveikos jėgos atsiranda nepolinėse molekulėse; dėl to angliavandeniai tirpina kitus nepolinius junginius, pavyzdžiui, riebalus. Šiuolaikiniai skalbikliai yra abiejų tipų sąveikos pavyzdys: viena molekulės dalis (nepolinė) reaguoja su nešvarumais, kita dalis (polinė) su vandeniu; taigi detergento molekulė jungia vandenį ir riebalinius nešvarumus, juos drėkina ir ištirpina.
Kai kurie junginiai, pavyzdžiui, etilo alkoholis, visiškai ištirpsta vandenyje ir angliavandeniuose, t. y. medžiagose, kurios netirpsta viena kitoje. Kiti junginiai, priklausomai nuo junginio cheminės struktūros, gali tirpti tik poliniuose tirpikliuose.
Įvairiarūšių molekulių sąveiką lengva pastebėti iš sumažėjusio medžiagos tūrio. Pavyzdžiui, sumaišius vandens ir etilo alkoholio lygias dalis visas tirpalo tūris sudaro 97 %̃ abiejų komponentų sumos.
Medžiaga netirpsta todėl, kad tirpiklis nenugali molekulių traukos jėgų. Kiekviena medžiaga turi tirpumo ribą, kuri priklauso nuo temperatūros – karštas tirpiklis ištirpina daugiau medžiagos negu šaltas.
Tirpalas, kuriame ištirpinta daugiausia tirpinamosios medžiagos vadinamas sočiuoju. Karštas skystis paprastai geba išlaikyti kietą kūną tirpale geriau negu šaltas (dujoms ištirpintoms skystyje, galioja atvirkštinis dėsnis). Jei verdančiame vandenyje ištirpinta daugiausiai kietosios medžiagos, tai vėstant vandeniui dalis jos iškrinta (išsikristalizuoja). Jei kietos medžiagos neiškrinta, sakoma, kad tirpalas yra persotintas. Kristalizacija iš persotintų riebalų užauginami dideli kristalai. Skysčiuose tirpstančios kietos medžiagos keičia skysčių savybes. Pavyzdžiui, grynas vanduo užšąla 0° C, o verda 100° C temperatūroje. Tuo tarpu valgomosios druskos tirpalas užšąla žemesnėje negu 0° C temperatūroje. Štai kodėl druska, žiemą išbarstyta ant kelių, trukdo susidaryti ledui.
Tirpalai
io:Dissolvuro
scn:Sciugghimentu
te:ద్రావణం
tg:Роҳи ҳал
|
617562
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Mandeb%C5%ABrai
|
Mandebūrai
|
Mandebūrai – buvęs kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 3 km nuo Sadūnų.
Gyventojai
Šaltiniai
Panaikintos Zarasų rajono savivaldybės gyvenvietės
|
14118
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Moiros
|
Moiros
|
Moiros (), graikų mitologijoje, trys likimo ir mirties deivės, Dzeuso ir Temidės ar Anankės dukros. Jos prižiūrėjo kiekvienos gyvos ir nemirtingos būtybės metaforišką gyvenimo siūlą nuo pat gimimo iki mirties. Jų vadovas ir tėvas – Dzeusas dar vad. Moirijumi. Netgi dievai bijodavo moirų. Moiros turėdavo pasirodyti tris naktis po vaiko gimimo, kad nulemtų jo gyvenimo kryptį. Romėnų mitologijoje moiras atitinka parkos. Pagal Hesiodo „Teogoniją“ moiros buvo Niktės dukterys.
Moiros:
Kloto ( – „verpėja“). Ji audžia gyvenimo giją savo verpstu. Romėniškasis jos atitikmuo Nona „Devintoji“, dievaitė iššaukiama per devintą nėštumo mėnesį.
Lachesė ( – „likimo piešėja“ arba „sėkmės lėmėja“). Ji nulemia žmogaus gyvenimą dar prieš jam gimstant. Lachesė matuoja gyvenimo giją su lazdele. Romėnų mitologijoje ją atitiko Decima „Dešimtoji“.
Atropė ( – „nepalenkiamoji“ arba „nepermaldaujamoji“) gyvenimo gijos nutraukėja. Ji parenka mirties pobūdį. Kai ji nukerpa giją su „bjauriomis žirklėmis“, kažkas žemėje miršta. Romėniškasis jos atitikmuo Morta „Mirtis“.
Graikų dievai
Laiko ir likimo dievybės
|
362344
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/Poko%C5%A1nas
|
Pokošnas
|
Pokošnas () – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suchovolios valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Suchovolios valsčius
|
408673
|
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Caple%20Gurn%C4%97
|
Čaple Gurnė
|
Čaple Gurnė () – kaimas Lenkijos rytuose, Korčevo valsčiuje, Sedlcų apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Kaimas yra apie 6 km į vakarus nuo Korčevo, apie 29 km į šiaurės rytus nuo Sedlcų ir apie 106 km į rytus nuo vaivadijos centro Varšuvos. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.
Korčevo valsčius
|
Subsets and Splits
No community queries yet
The top public SQL queries from the community will appear here once available.